Kovo pabaigoje į Lietuvos teritoriją įskrido dronas ir nukrito į Varėnos rajone esantį Lavyso ežerą. Panašūs incidentai fiksuoti ir praėjusių metų vasarą. Nors įskridę dronai didelių nuostolių šalies gyventojų turtui nepridarė, daliai žmonių kyla klausimas: ar kas nors padengtų nuostolius, jei visgi taip nutiktų?
Į LRT.lt kreipusis gyventoja klausė, kas nutiktų, jei į jos turtą pataikytų iš svečios šalies į šalį įskridęs dronas.
„Po įvykių Varėnoje susirūpinau: jei į mano turtą, pavyzdžiui, automobilį arba butą pataikytų dronas ir sugadintų, ar tokiu atveju draudimas kompensuotų žalą?“ – domėjosi LRT.lt skaitytoja Audra (vardas redakcijai žinomas).
Karas – nedraudiminis įvykis
Pasak Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktoriaus Andriaus Romanovskio, įprastai draudimo bendrovės draudimo sutartyse yra numačiusios išimtis dėl karo, karinių veiksmų, invazijos ar su tuo susijusių įvykių.
„Tai reiškia, kad, jei būtų nustatyta, jog dronas į Lietuvos teritoriją pateko dėl karinio konflikto ar yra susijęs su karinėmis operacijomis, tokia žala būtų laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Tai yra standartinė praktika tarptautinėje draudimo rinkoje“, – portalui LRT.lt komentavo A. Romanovskis.
Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad kiekviena situacija būtų vertinama individualiai – svarbu nustatyti konkrečias įvykio aplinkybes, drono kilmę ir priežastis.
„Jei nebūtų aiškaus ryšio su kariniais veiksmais, greičiausiai būtų taikomos įprastos draudimo sąlygos“, – aiškino LDA direktorius.
Jei tai ne karinių veiksmų padaryta žala
Taigi, jei būtų nustatyta, kad žalos gyventojų turtui pridaręs skraidantis objektas nėra susijęs su karu, tokiu atveju, pasak A Romanovskio, standartinės turto draudimo sąlygos numato, kad su karu nesusijusio skraidančio objekto padaryta žala pastatams ar kilnojamam namų turtui yra laikoma draudžiamuoju įvykiu.
Tai reiškia, kad klientams žala būtų atlyginta pagal jų turimo draudimo sąlygas ir apimtį.
Pašnekovas pabrėžė, kad, norint apsaugoti savo turtą ir išvengti nuostolių kaimynų turtui, rekomenduojama būstą drausti trimis pagrindinėmis būsto draudimo rūšimis.
„Visų pirma – pastatų draudimu, kai apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat svarbu pasirūpinti namų turto draudimu, tai reiškia, kad apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoravimo elementai, drabužiai, meno dirbiniai ir kitas gyventojų namuose esantis turtas.
A. Romanovskis taip pat akcentavo rekomendaciją pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, gaisro atvejais.
„Patyrusiems žalą gyventojams patariama pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikėtų nufotografuoti žalos padarinius ir kreiptis į savo draudimo bendrovę“, – apie proceso eigą pasakojo LDA direktorius.
