Lietuvos valdžiai leidus žmonėms per dvejus metus – 2026-2027 metais – visiškai pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos ir atsiimti visas įmokėtas lėšas bei investicinę grąžą, Lietuvos banko (LB) ekonomistė prognozuoja, jog per šį „langą“ iš kaupimo gali pasitraukti apie 30 proc. fondų dalyvių.
Kotrynos Tamoševičienės teigimu, vertinant šalies ekonomikos perspektyvas buvo remiamasi Estijos pavyzdžiu, kad iš pensijų kaupimo pasitrauks penktadalis gyventojų, tačiau dabar manoma, kad šis rodiklis gali siekti maždaug 30 proc.
„Darėm prielaidą, kad remsimės Estijos patirtimi – apie 20 proc. pasitraukiančių, taip pat darėm prielaidą, kad pasitraukiantys pirmiausia yra tie, kurie linkę savo didžiąją dalį pajamų išleisti vartojimui. Kol kas oficialių skaičių nėra, yra tokie signalai ir indikacijos viešojoje erdvėje, tai iš jų matyti, kad greičiausiai tas 20 proc. skaičius bus viršytas, įsivaizduočiau, iki 30 proc. riboje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant Lietuvos ekonomikos prognozes teigė LB Ekonomikos departamento direktorė K. Tamoševičienė.
2027 metų pabaigoje uždarius „langą“ ji, be to, prognozuoja didesnį vartojimą ir infliaciją 2028-aisiais.
„Tikėtina, 2027 metų pabaigoje, kai bus paskutinis „langas“, galimai būtų dar viena banga atsiimančių ir tai šiek tiek dar skatintų papildomą vartojimą 2028 metais“, – sakė K. Tamoševičienė.
„Taip, mes infliacijos prognozėse taip pat įskaičiuojame ir šito srauto poveikį“, – pridūrė ji.
Pasak analitikės, jeigu degalų kainos dar kurį laiką išliks aukštos, tai skatins didinti paslaugų ir prekių kainas: „Jeigu tai tęsis ilgiau, tai gali persiduoti ir į paslaugų kainas, ir kitų prekių kainas ir tokiu būdu didinti bendrąją infliaciją, mažinti mūsų gyventojų perkamąją galią.“
„Infliacija ir taip nebuvo labai žemame lygyje ir buvo du pagrindiniai veiksniai, kurie jau ir iki šiol kėlė tą kainų lygį, tai yra maisto kainos ir paslaugų kainos. Maisto kainos daugiausiai susijusios su pasaulinėmis maisto kainų tendencijomis, tuo tarpu paslaugų kainos yra labiausiai susijusios su mūsų vidiniais veiksniais ir darbo užmokesčio sparčiu augimu. Dabar prisidėjus naftos kainų augimui, matome 2026 metų prognozę, (...) kad po truputėlį energijos kaštai persiduoda ir į prekių kainas, ir šiek tiek skatina ir kitų kainų augimą“, – kalbėjo LB atstovė.
Pasak jos, pagrindinis naujausių LB prognozių scenarijus numato, kad vidutinė metinė infliacija šiemet pasieks 5,1 proc.
