Ne tik stažas ar šeiminė padėtis gali lemti ilgesnes atostogas – kai kuriems darbuotojams papildomos poilsio dienos priklauso ir dėl darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, jei didžiąją laiko dalį tenka dirbti kelyje, lauke ar nuolat važinėti.
Teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės teigimu, tai ypač aktualu darbuotojams, kurių darbas nėra atliekamas vienoje nuolatinėje darbo vietoje.
Pavyzdžiui, vairuotojams, kurjeriams, technikams, montuotojams, statybų, remonto, aptarnavimo, priežiūros, serviso, lauko darbų ir kitų panašių sričių specialistams.
Valstybinė darbo inspekcija akcentuoja, kad teisė į papildomas atostogas siejama ne su konkrečios profesijos pavadinimu, o su faktinėmis darbo atlikimo sąlygomis. Todėl sprendžiant dėl papildomų atostogų suteikimo vertinamas realus darbo pobūdis ir faktiškai dirbtas laikas tokiomis sąlygomis.
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojams gali priklausyti dvi papildomos atostogų dienos, jei jų darbas didžiąją metų dalį yra kilnojamojo pobūdžio, atliekamas lauke, kelionėje ar nuolat važinėjant.
„Paprastai tariant: jei darbuotojas didelę metų darbo laiko dalį dirba ne stabilioje darbo vietoje, o juda, važiuoja, dirba objektuose, kelionėje ar lauke, gali atsirasti teisė į papildomas atostogas“, – nurodo R. Joskaudienė.
Teisininkė pabrėžia, kad šios dvi darbo dienos nėra motyvacinė premija, dovana ar papildomas darbdavio pasirinkimas. Jei darbuotojas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, tai yra darbo teisės garantija.
R. Joskaudienės aiškinimu, itin svarbi sąlyga – toks darbo pobūdis turi sudaryti ne mažiau kaip pusę viso darbo laiko per metus. Vien pavienių išvykų į objektus, darbo lauke ar retkarčiais nuvykti pas klientus nepakanka.
Vertinama, ar bent 50 proc. darbo laiko darbuotojas dirba kilnojamojo pobūdžio darbą, kelionėje, lauko sąlygomis ar nuolat važinėdamas.
„Todėl praktikoje labai svarbu tinkamai dokumentuoti darbo pobūdį: darbo grafikus, darbo laiko apskaitą, maršrutus, užduotis, objektus, kelionės lapus, užsakymus, pareigybių aprašymus, darbo sutarties sąlygas ir kitus dokumentus, kurie parodo, kaip darbas iš tikrųjų organizuojamas“, – pabrėžia teisininkė.
Tiesa, kaip jau minėta, pareigų pavadinimas dar lemia ne viską. R. Joskaudienė tvirtina, kad dviejų darbuotojų pareigos gali vadintis taip pat, tačiau jų situacija skirsis. Todėl vertinamas ne tik pareigybės pavadinimas, bet ir realus darbo pobūdis.
„Pavyzdžiui, vienas vadybininkas gali beveik visą laiką dirbti biure, o kitas – didžiąją darbo laiko dalį važinėti pas klientus. Vienas technikas gali dirbti dirbtuvėse, o kitas – kasdien vykti į objektus.
Vienas darbuotojas gali kartais išvykti į komandiruotę, o kito darbo esmė gali būti nuolatinis judėjimas tarp skirtingų vietų“, – vardijo teisininkė.
Darbo inspekcija akcentuoja, kad vien pavienės komandiruotės ar epizodinis darbas lauke savaime nesukuria teisės į papildomas atostogas.
Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę ir jam priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, o jo darbas atitinka ypatingo darbų pobūdžio sąlygas, jam gali priklausyti 20 + 2, t. y. 22 darbo dienos atostogų.
Anot Darbo inspekcijos, papildomos atostogos taip pat gali būti suteikiamos darbuotojams, dirbantiems sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių darbo sąlygų, kai profesinės rizikos veiksnių neįmanoma pašalinti techninėmis ar kitomis priemonėmis. Tokiais atvejais papildomų atostogų trukmė gali siekti iki 5 darbo dienų, priklausomai nuo faktiškai dirbto laiko kenksmingoje aplinkoje.
Taip pat darbuotojams gali priklausyti papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje. Už daugiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą suteikiamos 3 darbo dienos papildomų atostogų, o už kiekvienus paskesnius 5 metus – dar po 1 darbo dieną.
„Sistemiškai aiškinant galiojantį reguliavimą, darbuotojui, turinčiam teisę į papildomas atostogas keliais pagrindais, paprastai suteikiamos tik vienos darbuotojo pasirinktos papildomos atostogos. Kita vertus, papildomos atostogos už stažą ar ypatingą darbo pobūdį gali būti alternatyva pailgintoms atostogoms, todėl darbuotojas tam tikrais atvejais turi pasirinkimo teisę“, – nurodo Darbo inspekcija.
Darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad papildomos atostogos nėra papildomas darbo užmokestis ar kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą. Tai savarankiška darbuotojų poilsio garantija, kurios tikslas – kompensuoti didesnį fizinį ar psichologinį krūvį dėl darbo organizavimo ypatumų.
Konkretaus darbo pobūdžio vertinimas ir sprendimas dėl papildomų atostogų suteikimo priklauso nuo faktinių darbo organizavimo aplinkybių, darbo laiko apskaitos bei kitų dokumentų vertinimo.
