Jau daugiau kaip dvejus metus privaloma atskirai rinkti maisto atliekas, tačiau dalis gyventojų to nedaro. Aplinkos ministerijos duomenimis, maisto ir virtuvės atliekos sudaro tik kiek daugiau kaip procentą bendro surenkamo komunalinių atliekų kiekio. Pasak atliekų tvarkymo centrų, norint geresnių rezultatų, būtina kalbėti apie bendrą tvarką savivaldybėse, mat dabar kiekviena gali interpretuoti, kaip rinkti maisto atliekas.
166 kilogramai – tiek per metus maisto atliekų surenka Kristinos šeima. Ji, kaip ir kiti vilniečiai, maisto likučius meta į oranžinius maišelius.
„Jaučiasi, kad vasarą tų atliekų maisto būna daugiau, nes ir arbūzai, melionai, cukinijos ir kitos gėrybės“, – sako tvarumo entuziastė Kristina Maldonienė.
Maisto atliekas Kristina pradėjo rūšiuoti prieš atsirandant oranžiniams maišeliams. Išbandė kompostavimo maišus, vėliau atliekas nešė į bendruomenės įrengtas komposto dėžes.
Tačiau dabartinis maisto atliekų rūšiavimo būdas, sako, patogiausias.
„Ir kai tai pamatuoji, kiek, nežinau, visas kvartalas, visas miestas tų atliekų surenka, kurios gali būti vėl perdirbtos ir panaudotos, nežinau, žemės tręšimui, tai atrodo yra prasminga“, – teigia K. Maldonienė.
Rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas gyventojai privalo jau daugiau kaip dvejus metus. Užpernai Lietuvoje surinkta daugiau kaip 13 tūkstančių tonų maisto atliekų.
Pernai rezultatas gerėjo – mažai trūko iki 16 tūkstančių tonų. Vis dėlto tai tesudarė kiek daugiau kaip procentą surenkamo bendro komunalinių atliekų kiekio.
11 savivaldybių maisto atliekų apskritai nerenka.
„Dažniausia priežastis nurodoma savivaldybių ta, kad vyksta viešieji pirkimai. Pavyzdžiui, Marijampolės regione jau viešieji pirkimai įvyko, bet dar nepradėjo atskirai rinkti tų maisto ir virtuvės atliekų“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė Greta Česnaitytė.
Norint geresnių rezultatų, reikia kalbėti apie bendrą tvarką, įsitikinę atliekų tvarkymo centrų atstovai. Dabar sprendimą, kaip rinkti atliekas, savivaldybės priima savarankiškai.
„Per daug yra skirtingų būdų, kaip jas galima rinkti, per daug skirtingų interpretacijų. Dalis tik, kaip pasakyti, varnelę bando užsidėti“, – mano Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Laurynas Virbickas.
Kad vienodi standartai būtini, kalba ir Vilniaus savivaldybė, kuri sako dar sprendžianti, kaip ateityje vilniečiai rinks maisto atliekas. Šiuo metu jos sostinėje rūšiuojamos ne tik oranžiniais maišeliais, kai kur pastatyti ir maisto atliekoms skirti konteineriai. Tiesa, veikia tik dalis jų.
„Dalis dabar, kur yra atidaryta, sakykime, mes taip pat vykdome ir stebėseną ir vertiname, kokie yra, kokios yra sąnaudos būtent šitos dalies, tai yra renkant skirtingas atliekas skirtinguose konteineriuose“, – sako Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Dalius Krinickas.
Atliekų tvarkymo centrų vadovai skatina plėsti maisto atliekų surinkimo tinklą, didinti investicijas atliekų tvarkymo įrenginiams atnaujinti.
„Dažnai Aplinkos ministerija reikalavimus kelia, griežtina, remiasi ES direktyvomis, bet finansavimo tokio, kuris būtų subalansuotas ir kurio tikrai pakaktų arba dėl kurio susitartumėme, kaip dėl prioritetų, trūksta“, – kalba Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis.
Pasak Aplinkos ministerijos, finansinę paramą atliekų tvarkymo centrai gali gauti dalyvaudami įvairiose programose. Ministerija sako, kad taisyklių savivaldybėms nustatyti negalinti, tačiau svarstymus dėl bendros tvarkos palaikanti.
„Skirtingi savivaldybių pabandymai, kaip tas atliekas rinkti, galėtų būti puiki medžiaga priimti galutiniam sprendimui, kas gi yra efektyviau“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė G. Česnaitytė.
Nuo kitų metų atskirai rinkti maisto ir virtuvės bei žaliąsias atliekas turės visos savivaldybės. To nepadarius, joms teks mokėti taršos mokestį.
