Žemės ūkio ministerija žadant inicijuoti paskatas verslui, kad būtų mažinamas maisto švaistymas ir skatinamas jo perdavimas labdarai, „Maisto banko“ vadovas sako, jog geriausiai tam pasitarnautų įstatymų pakeitimai, kurie skatintų verslą dar tinkamą naudoti maistą atiduoti labdarai, o ne biokuro ar biokomposto gamybai.
„Verslas visų pirma siekia parduoti maistą. Jeigu nepavyksta, žiūri, ką daryti pigiau: ar labiau apsimoka iš maisto padaryti atliekas, o iš atliekų – biokurą arba gyvūnus maitinti, ar vis dėlto atiduoti labdarai. Lietuvoje esanti sistema neskatina atiduoti labdarai“, – BNS aiškino labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius.
„Reikia daryti viską, kad verslininkui neapsimokėtų išmesti ar utilizuoti, nes dabar verslas gauna kone identišką naudą, ar atidavė labdarai, ar pardavinėjo iki pat paskutinės dienos ir po to padarė atliekas“, – pridūrė jis.
„Maisto banko“ vadovas apgailestauja, kad prekybininkams suteikta galimybė ilgiau pardavinėti produktus, kuriuos anksčiau atiduodavo labdarai.
„Dabar vietoj to, kad atiduotų labdarai, dalis jų toliau sėkmingai pardavinėjama. Tai labdara gauna mažiau, o maisto švaistymas nuo to niekaip nepasikeitė. Nes tikrasis maisto švaistymas yra tuose produktuose, ant kurių pakuočių yra užrašas „tinka vartoti iki“ – pieno, mėsos produktai, vaisiai, daržovės – ten, kur to užrašo iš viso nėra. Jeigu produktas neatiduodamas paskutinės dienos ryte, o laikomas, pardavinėjamas iki vakaro, vėliau jis yra išmetamas“, – BNS kalbėjo S. Gurevičius.
2024 metais įsigaliojus Maisto įstatymo pataisoms, leidžiančioms prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2025-ųjų vasarį teigė, kad šia galimybe naudojasi tik vienas iš didžiųjų prekybos tinklų – „Iki“, o dabar ir kiti tinklai, išskyrus „Lidl“.
Tačiau didžiuosiuose tinkluose tokių produktų galima rasti pavienėse parduotuvėse Vilniuje ir Utenoje.
„Iki“ ir „Rimi“ nurodo, kad tik po vieną parduotuvę Vilniuje pritaikė tokiems produktams, „Maxima“ – dviejose, o „Norfa“ – dvi Utenoje. Be to, juos siūlo Danutės Varanavičienės įmonė Šiauliuose, „Gulbelės“ parduotuvė Šakiuose ir „Maisto dėlionė“ Vilniuje.
Ši tvarka galioja kavai, arbatai, miltams, kruopoms, aliejui, kitiems bakalėjos gaminiams, tačiau ne greitai gendantiems produktams.
S. Gurevičiaus teigimu, politikams svarstant maisto švaistymo problemą tuo metu, kai yra daug jo stokojančių žmonių, reikia mąstyti valstybiškiau, o ne vien pasitikėti verslu arba jam pavesti užduotis ir neanalizuoti, ar tai daryti apsimokėjo.
„Verslas pasisiūlė vietoje to, kas anksčiau būtų buvę atiduodama, kas anksčiau ir taip buvo gelbėjama, kad būtų gelbėjama jau nebe labdaros organizacijų rankomis, o prekybininkų“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovas.
S. Gurevičius siūlo uždrausti verslui susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį jeigu maistas atiduodamas biokuro gamybai arba kitaip utilizuojamas.
„Jeigu prekybininkas negalėtų susigrąžinti PVM atiduodamas maistą biokurui gaminti, o galėtų susigrąžinti PVM, kai atiduoda labdarai, akivaizdu, kad jo paskata rizikuoti ir pardavinėti paskutinę dieną būtų žymiai mažesnė“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.
S. Gurevičius siūlo Lietuvoje sekti Prancūzijos pavyzdžiu, kur neleidžiama pardavinėti iki paskutinės dienos trumpo galiojimo produktų.
Be to, jis apgailestauja, kad Lietuvoje nėra daug su maisto švaistymu kovojančių organizacijų.
Žemės ūkio ministerija ketina sukurti darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus, kaip tobulinti dabartines paskatas, vertintų jų efektyvumą bei spręstų dėl jų tolesnio taikymo.
