Per pirmus šių metų mėnesius atleidžiamų darbuotojų skaičius išaugo triskart, padaugėjo ir grupinių atleidimų. Daugiausia, apie trečdalį darbuotojų, atleidžiama metalo pramonės įmonėse, tačiau taip pat mažėja informacinių technologijų ar kitų aukštųjų technologijų specialistų poreikis.
Nors tuščių kėdžių biure yra, jei į darbą ateitų visi darbuotojai – jų neužtektų. Štai „Danske banko“ paslaugų centre darbo vietų yra tik pusei jų, dalis dirba iš namų. Vis dėlto laisvų vietų netrukus padaugės, įmonei pranešus, kad naikina 114 pareigybių.
„Svarbu suvokti, kad dirbtinis intelektas jau dabar ir toliau labai aktyviai koreguos reikiamų kompetencijų poreikį. Tad natūraliai toliau dirbsim, performuosime komandas, bet savaime tai nėra tikslas sumažinti žmonių kiekį“, – aiškina „Danske Bank“ žmogiškųjų išteklių vadovė Indrė Sakalauskienė.
Tobulėjančios technologijos išstumia pradedančiuosius specialistus, mat vis daugiau procesų automatizuojama. Anot bendrovės, tokiose įmonėse kaip ši – tai neišvengiama. Išlieka tie, kurie prisitaiko.
„Mes evoliucionuojam ir darbo rolės pamažu kinta. Dirbtinis intelektas koreguoja poreikį, kokių konkrečių rolių reikia. Žmonės keliauja į naujas roles ir mes tikim tuo realiu mokymusi, kad tu dirbi, esi apsuptas iššūkių, jos tampa sudėtingesnės, kompleksiškesnės“, – komentuoja „Danske Bank“ žmogiškųjų išteklių vadovė I. Sakalauskienė.
Taigi nors su dalimi tenka atsisveikinti, daliai darbuotojų pasiūlytos kitos pareigos. Pokyčius darbo rinkoje stebinti Užimtumo tarnyba sako, kad skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas keičia informacinių technologijų sektorių, tačiau dar daugiau atleidimų – pramonėje.
„Ypač turbūt mums nerimą kelia, kad gauti bent penki grupės darbuotojų atleidimai iš metalo gamybos įmonių, kai per 2024-2025-uosius apskritai buvo tik 5 gauti, tai čia tam tikras signalas“, – sako Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Būtent metalo gamyboje atleidžiama net trečdalis darbuotojų. Iš viso apdirbamosios gamybos įmonės per tris mėnesius pranešė atleisiančios daugiau nei pusę tūkstančio žmonių, informacijos ir ryšių bendrovės – 144, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 114, statybos – 108.
„Blogiausias scenarijus, kokį mes skaičiavome, per keturis sektorius, tai inžinerinė pramonė, medienos gamyba, tas pats metalo dirbimas ir kitos mažesnės pridėtinės vertės, gali būti, kad per šiuos metus arba kitus metus, jeigu niekas nesikeis, apie 30 tūkstančių darbuotojų gali išeiti iš tos pramonės“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot V. Janulevičiaus, darbuotojų atlyginimai auga labiau nei darbo našumas, o eksporto rinkos traukiasi – Amerika vis labiau izoliuojasi, o Azijos, ypač Kinijos pramonė sulaukia dosnių subsidijų, dėl to Europos pramonei varžytis sunku.
„Ten yra paskatos, Amerika užsidaro, investuoja į savo pramonę ir Europos Sąjunga patampa šonine. O Lietuva yra šoninė grandis su Vokietija, kuri tikrai išgyvena ne geriausius laikus“, – sako V. Janulevičius.
Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmus du mėnesius daugiausia – 130 darbuotojų – pranešė atleisianti metalo gamybos įmonė „Ryterna modul“. Nors į kamerą komentuoti nenori, įmonė pripažįsta – nusprendė koncentruotis į didelius verslo projektus šiaurės ir vakarų Europos rinkose, atsisakyti mažo pelningumo veiklų.
„Sprendimas atsisveikinti su dalimi bendrovės darbuotojų yra vienas sunkiausių, kokius teko priimti mūsų vadovybei. <...>
Noriu pabrėžti – šie sprendimai nebuvo susiję su dirbtiniu intelektu ar technologijų įsigalėjimu. Tai strateginis atsakas į pasikeitusią rinkos aplinką ir poreikis grįžti į pelningumą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis įmonės augimas“, – tikina „Ryterna modul“ rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis.
Užimtumo tarnyba sako, kad situacija metalo pramonėje paradoksali – mat inžinierių ir kitų specialistų poreikis išlieka aukštas.
„Matome, kad laisvų darbo vietų skelbiama panašus ar net didesnis skaičius, vadinasi, paklausa išlieka, ir sakyti, kad šitas sektorius labai stipriai sulėtėjo arba su iššūkiais suduria, pagal bendrus duomenis, negalime“, – komentuoja Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja G. Sinkevičė.
Vis dėlto situaciją pramonėje apsunkina augančios energijos kainos, todėl verslas tikisi skubių valdžios veiksmų dėl paramos.
