Vilniaus Žirmūnų rajone planuojama prekybos centro „Banginis“ teritorijos pertvarka kelia nerimą vietos gyventojams. Jie nuogąstauja, kad didelio masto projektas, numatantis tūkstančius naujų gyventojų, gali dar labiau apkrauti infrastruktūrą, padidinti automobilių srautus, triukšmą ir oro taršą. Savivaldybė sako, kad jokie sprendimai dėl minėtos teritorijos dar nėra priimti.
Sukėlė susirūpinimą
Planuojama prekybos centro „Banginis“ teritorijos transformacija Žirmūnuose prasidėjo 2025 m. liepą, kai savivaldybė viešai pristatė įsakymo projektą.
Pirminiuose planuose buvo numatyta šiame sklype išvystyti 1 417 butų kompleksą, kuriame įsikurtų apie 3 000 naujų gyventojų, taip pat įrengti komercines bei administracines patalpas.
Tokie plėtros mastai iškart sukėlė vietos bendruomenės susirūpinimą ir pasipriešinimą. Viešos apklausos duomenimis, daugiau nei 74 proc. dalyvių nepritarė projektui, o peticiją prieš planuojamą transformaciją pasirašė apie 2 600 gyventojų.
Atsižvelgdama į kilusį visuomenės nepasitenkinimą, praėjusių metų rugpjūtį savivaldybė viešai paskelbė apie procesų stabdymą.
Tačiau, anot vietos gyventojų, praėjus šešioms dienoms po šio pranešimo, situacija pasikeitė. Pasak jų, buvo oficialiai įregistruotas valstybinės žemės sklypo pardavimo sandoris.
Šis žingsnis gyventojams sukėlė papildomų diskusijų. Pasak gyventojų, parduodant minėtą sklypą nuomininkui – bendrovei „Baltic Shopping Centers“, buvo žinoma, kad jį siekiama įsigyti ne esamų pastatų eksploatacijai ar vykdomai veiklai tęsti, o naujai didelio masto statybai.
Gyventojams kilo abejonių dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai skubos tvarka buvo parduotas valstybinės žemės sklypas.
Gyventoja: neatsižvelgiama į mūsų poreikius
LRT.lt kalbinta vilnietė pabrėžė, kad bendruomenė nėra nusiteikusi prieš vystymą, tiesiog nori atsakingo, skaidraus ir miestui bei bendruomenei tinkamo sprendimo.
„Iš komentarų feisbuko grupėse akivaizdu, kad gyventojams netinka tokia pertvarka, kokią mums siūlo „Banginio“ projekto vystytojai savo pateikiamos konversijos vizualizacijose.
Daug spalvotų paveiksliukų, už kurių slepiasi gūdi mūsų laukianti realybė: tūkstančiai čia apsigyvensiančių žmonių, jų automobiliai, papildomos komercinės ir administracinės patalpos, kurios sudarys dar didesnę apkrovą jau ir taip įtemptai rajono infrastruktūrai, transporto kamščiai, oro tarša, triukšmas“, – dėstė ji.
Moteris atkreipė dėmesį, kad namai projektuojami visai šalia gatvės ir greta esančių pastatų. Jos teigimu, tai ne tik ribos natūralų apšvietimą, bet ir pažeis privatumą.
„Vizualizacijoje viskas atrodo kitaip – žalia, spalvinga, žmonės ant suoliukų skaito knygas... Akių dūmimas! Daugelyje vietų medžiai net negali augti dėl jau esamų šaligatvių ir parkavimo vietų bei po žeme esančių inžinerinių sistemų.
Todėl, atrodo, projekto rengėjai net nepasivargino atvykti ir realiai įvertinti situacijos, jau nekalbant apie tyrimus (oro, automobilių srautų ir pan.), kurie yra privalomi“, – redakcijai sakė vilnietė.
Apibendrindama moteris teigė šiuo atveju įžvelgianti verslo interesus monetizuoti teritoriją maksimaliai neatsižvelgiant į čia jau gyvenančių žmonių poreikius ir jų gyvenimo kokybę: „Baisu, kad savivaldybė tai proteguoja.“
Nauji kvartalai
Kaip nurodo „Banginio“ atnaujinimo iniciatoriai, šiuo metu teritorijoje vyrauja dideli asfalto plotai, fragmentuotos erdvės ir į automobilių srautus orientuota infrastruktūra, nesukurianti patrauklios ir žmogui draugiškos aplinkos.
„Mūsų siekis – šią struktūrą perkurti į gyvybingą, žaliosios infrastruktūros ir bendruomeninių erdvių pagrindu veikiančią miesto dalį“, – skelbiama iniciatyvos interneto svetainėje.
Kaip minėta, projektu numatoma formuoti mišrios paskirties kvartalą, integruojant gyvenamąsias, administracines, paslaugų, prekybos bei laisvalaikio erdves.
Bendrovė „Baltic Shopping Centers“ LRT.lt akcentavo, kad žemės sklypą P. Lukšio g. 34, Vilniuje, bendrovė iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, įsigijo 2025 m. rugsėjo 1 d. Prieš įsigydama nuosavybės teisę, žemės sklypą bendrovė nurodė valdžiusi nuomos teise. Žemės sklype esančius statinius bendrovė nuosavybės teise valdo nuo 2004 m.
„Vadovaujantis LR Žemės įstatymu, valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės įstatymo 11 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.
Prašymą parduoti žemės sklypą bendrovė Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 2025-03-23, o žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, atlikus visas reikiamas teisės aktuose nustatytas procedūras, buvo pasirašyta 2025-09-01. Žemės sklypas bendrovei buvo parduotas už rinkos vertę atlikus turto vertinimą“, – raštu atsiųstame atsakyme nurodė įmonė.
Savivaldybė: jokie sprendimai dar nepriimti
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas yra gana ilgas. Vis dėlto šiuo metu jokie sprendimai dėl vadinamosios „Banginio“ teritorijos, anot jo, nėra priimti.
„Matome didelį visuomenės ir ypač vietos bendruomenės suinteresuotumą, kad rengiami sprendiniai būtų kokybiški ir atlieptų gyventojų poreikius. Sutinkame, kad procesas turi didelę svarbą, būtinas jo skaidrumas“, – komentavo savivaldybės atstovas.
Kaip minėta, pernai liepą Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje buvo paskelbtas įsakymo projektas, t. y. dar nepasirašytas dokumentas, kuriuo būtų leidžiama pradėti detaliojo plano koregavimą. Tai teisės aktuose numatyta viešinimo procedūra, kurios metu suinteresuoti visuomenės atstovai gali teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.
„Gyventojai aktyviai įsitraukė į procesą, teikė siūlymus dėl socialinės infrastruktūros poreikio, urbanistinio vientisumo ir sprendinių kokybės, užstatymo intensyvumo ir rajono apkrovos, želdynų, insoliacijos, transporto srautų, parkavimo ir pan. Dėl didelio pasiūlymų kiekio jų įvertinimo procesas užtruko.
Tačiau matant, kad klausimas svarbus visuomenei, jam buvo skiriama daug laiko – su detaliojo plano korektūros procesiniais veiksmais nebuvo skubama“, – dėstė G. Grubinskas.
Įsakymas, kuriuo leista pradėti detaliojo plano korektūrą ir nustatytos dokumento rengimo sąlygos, pasak savivaldybės atstovo, paskelbtas šių metų kovo 24 d.
„Taigi rengimo procesas yra ką tik prasidėjęs. Balandžio 2 d. pristatymas gyventojams surengtas detaliojo plano koregavimą vykdančio privataus juridinio asmens iniciatyva. Tai papildoma priemonė siekiant pristatyti viziją ir ambiciją – tokia priemonė nėra privaloma pagal įstatymus.
Vėliau, kai detaliojo plano sprendiniai bus parengti, privalės vykti dar vienas viešinimas, o viso proceso metu (t. y. iki baigiamosios stadijos detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo pabaigos) visuomenė turi teisę teikti pasiūlymus“, – nurodė G. Grubinskas.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) aiškinimu, be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, jei jie reikalingi juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
2025 m. balandį NŽT atliko patikrinimą vietoje ir įvertino, ar sklype esantys pastatai bei inžineriniai statiniai naudojami pagal registre nurodytą paskirtį.
Pasak Tarnybos, nustatyta, kad statiniai yra naudojami, o jų faktinė būklė atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Atsižvelgiant į tai, NŽT teigimu, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis
„Baltic shopping centers“ įsigijo 5,8740 ha ploto žemės sklypą Lukšio g. 34, Vilniaus m., reikalingą jų nuosavybės teise valdomiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį“, – redakcijai atsiųstame atsakyme rašo NŽT.
Žemės sklypo kaina – 13 164 000 eurų. Kaina nustatyta atlikus žemės sklypo individualų vertinimą.
„Atkreipiame dėmesį, kad visi sprendimai dėl miesto erdvių vizijos, bendrųjų ir detaliųjų planų yra miesto savivaldybės kompetencija, kuriai NŽT įtakos neturi“, – nurodė NŽT.
