Seime registruotas siūlymas keisti įstatymą, kad paramą valstybės įstaigos galėtų priimti ne tik paslaugomis, tačiau ir darbais – taip sostinėje stovinčius Maskvos namus verslas galėtų nugriauti savo lėšomis.
Tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas Seime pirmadienį registravo socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas.
Parlamentaro teigimu, dabartiniame įstatyme įtvirtintas baigtinis labdaros ir paramos dalykų sąrašas – piniginės lėšos ir bet koks kitas turtas, 1,2 proc. kasmetinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, suteiktos paslaugos, tačiau aiškiai neįvardyta, kad paramos dalyku gali būti ir darbai.
Idėją keisti įstatymą, kad sostinės Rinktinės ir A. Juozapavičiaus g. sankirtoje esančių Maskvos namų griovimas miesto savivaldybei nieko nekainuotų, nes savo lėšomis tuo užsiimtų atsakingas verslas, kovo viduryje iškėlė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Mero teigimu, į jo kvietimą prisidėti prie pastato griovimo savo lėšomis atsiliepė keletas didelių statybos įmonių, tarp jų – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ ir „Hiltus“.
Pirmadienį meras Seimo narius ragino palaikyti šią įstatymo pataisą.
„Rezultatas pats neateina, rezultatą pasieki darymo būdu. (…) Kol biurokratai Statybų inspekcijoje trypčioja jau 1207 dienas, pilietinė visuomenė gali veikti. Tik duokime galimybę“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Benkunskas.
„Prašau visų Seimo narių palaikyti šią svarbią pataisą balsuojant. Būtų nuostabu, jei visi kartu išjudintume šios Vilniaus gėdos sprendimą, beviltiškai užstrigusį tarp techninių procedūrų. Džiugu, kad bent jau kovojant su Kremliaus interesais galime vienytis politiškai tiek dešinėje, tiek kairėje“, – tikino meras.
Anot parlamentaro M. Katelyno, pakeitus įstatymą paramos tvarka būtų aiškesnė, būtų sudarytos geresnės galimybės tam tikrais atvejais ginti viešąjį interesą.
„Praktikoje dažnu atveju paramos teikėjai norėtų suteikti paramą ne paslaugomis, o būtent darbais. (…) Paramos gavėjai būna linkę tokią paramą priimti, tačiau dėl neaiškaus įstatyminio reglamentavimo atsisako tai padaryti“, – projekte teigė Seimo narys.
„Esant neaiškiam reguliavimui, susiklosto skirtinga institucijų praktika, kyla neaiškumai dėl apskaitos, mokesčių ir rizika, kad suteiktos paslaugos dėl savo pobūdžio nebus pripažintos parama“, – nurodė M. Katelynas.
Paramą darbais pagal įstatymą turėtų priimti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) – jos viršininkas Albertas Stanislovaitis tokį siūlymą vertino atsargiai, nes, jo teigimu, situacija, kai verslą prižiūrinčios institucijos iš įmonių pradeda priimti paramą, keltų klausimų dėl skaidrumo.
Inspekcijos teigimu, Maskvos namų nugriovimo darbai organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka, vykdant viešuosius pirkimus, šiuo metu dėl to vyksta teisminis procesas, susijęs su anksčiau vykdytu viešuoju pirkimu.
Pasak Vilniaus mero, jeigu nepavyks pakeisti įstatymo, Statybos inspekcija skelbs naują griovimo darbų konkursą, o griovimo procesas galėtų būti užbaigtas tik po kelerių metų.
ELTA primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai galutinai patvirtino, kad Maskvos namų griovimo konkursas gali būti tęsiamas.
Projektą Vilniuje vystyti nuspręsta dar 2004 m.
Maskvos namų pastatą valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kurios 75 proc. akcijų yra valdoma dalininkų iš Maskvos.
Anot mero, sklypas sostinės centre sankirtoje bus perduotas ukrainiečių religinei bendruomenei, šiuo klausimu jau pasiekti žodiniai susitarimai.
Dėl vėluojančių projekto griovimo darbų V. Benkunskas jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti galimybę taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
