Energetikos ekspertas įspėja, kad karo Artimuosiuose Rytuose padaryta ilgalaikė žala regiono energetikos infrastruktūrai naftos ir dujų tiekimą pasaulyje gali trikdyti ilgą laiką ir pasibaigus konfliktui.
Nerimaujama, kad ekonominės to pasekmės gali įstumti Jungtines Valstijas į recesiją, o tai paveiks ir likusį pasaulį. Siekdamas spręsti augančią naftos kainos problemą ir to padarinius Amerikos vartotojams, Vašingtonas žada panaikinti Irano naftai taikomas sankcijas. Netradiciniu sprendimu būtų atsisakoma ne vienus metus taikytos griežtos politikos, kuria siekta paralyžiuoti Teherano ekonomiką.
Skaičiuojama, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose per dieną nepagaminama iki 10-ies milijonų barelių naftos – apie dešimtadalį pasaulinės paklausos.
Bet ekspertai įspėja – blogiausia dar gali laukti, o viskas priklausys nuo karinių veiksmų, pasirinktų taktikų ir konflikto eigos.
„Klausimas, kokią ilgalaikę žalą gali patirti gamybos ir eksporto infrastruktūra Artimuosiuose Rytuose. Nes jei pradėsime matyti nuolatinius smūgius naftos perdirbimo, gavybos pajėgumams, uostų infrastruktūrai – tai iš tikrųjų gali sutrikdyti srautą iš Artimųjų Rytų daug ilgesniam laikui, nei galiausiai truks šis konfliktas, nes šios infrastruktūros remontas bus pradėtas tik pasibaigus karui“, – sako Rice`o universiteto energetikos ekspertas Kenas Medlockas.
Naftos kainai toliau kylant, vartotojai, tarp jų ir Jungtinių Valstijų, tai pajus ne tik degalinėse, bet ir prekybos centruose – ekonomistai įspėja, kad brangs ir maisto produktai ir ne maisto prekės, augs ir kitos išlaidos. Neatmetama, kad visa tai Jungtinėse Valstijose gali sukelti ekonomikos nuosmukį.
„Pralaimi vartotojai. Situacija neigiamai paveiks jų pinigines ir vartojimo išlaidas. Tuo pačiu tai paveiks investicijas, ypač tose pramonės šakose, kurios labai imlios energijai. O tai turės neigiamų pasekmių bendrajam vidaus produktui. Visa tai reiškia, kad Jungtines Valstijas gali ištikti recesija. Bet jei tai ir įvyktų, tikėtina, tai būtų palyginti švelni recesija“, – teigia Rice`o universiteto energetikos ekspertas K. Medlockas.
Ekspertų teigimu, jei kiltų visapusiška ekonominė krizė, didžiausią sukrėtimą patirtu besivystančios rinkos. Jos jau tai smarkiai jaučia.
Štai apšaudžius Lafano kyšulį, kur įsikūrę pagrindiniai Kataro suskystintųjų gamtinių dujų perdirbimo objektai – šalies valdžia kalba apie padarytą „didžiulę žalą“, kurią atstatyti gali užtrukti ir iki penkerių metų.
Praėjusiais metais šalies dujų eksportas sudarė penktadalį pasaulinės suskystintųjų gamtinių dujų rinkos, iš jų apie 80 procentų buvo eksportuota būtent į energijos išteklių stokojančias besivystančias Azijos šalis.
„Pavyzdžiui, Pakistanas ar Egiptas praėjusiais metais už naftos importą sumokėjo daugiau nei po dešimt milijardų dolerių. Taip pat smarkiai kentės šalys, kurių išorės balansai yra silpni. Pavyzdžiui, jei jos turi einamosios sąskaitos deficitą arba neturi pakankamai didelių užsienio valiutos atsargų, kurios galėtų sušvelninti tokio pobūdžio smūgius“, – sako „Alvarez & Marsal“ ekspertas Reza Baqiras.
Po to, kai Izraelis smūgiavo Pietų Parsui – Iranui ir iš dalies Katarui priklausančiam vienam didžiausių gamtinių dujų telkinių pasaulyje, Teheranas įspėjo.
Esą daugybė svarbių regiono naftos ir dujų objektų, priklausančių Saudo Arabijai, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Katarui, dabar tapo „tiesioginiais ir teisėtais taikiniais“ bei turėtų būti evakuoti.
Ekspertai tikina – iki šiol Iranas laikėsi savo viešai paskelbtų planų, todėl ir šis grasinimas labai realus, juolab, kad kaimynių naftos ir dujų infrastruktūrą Teheranas jau ne kartą apšaudė.
