Dėl karo Artimuosiuose Rytuose rinkose pabrangus dujoms, Energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kiek gali didėti tarifai buitiniams vartotojams nuo liepos.
Lietuva daugiausia perka ne per Hormūzo sąsiaurį transportuojamas dujas, o atsiplukdo iš Jungtinių Valstijų, Norvegijos, bet sumažėjusi pasaulinė dujų pasiūla pabrangino jas visur.
Kiek tai pakeis dujų tarifus gyventojams nuo liepos iki metų pabaigos, rinkos reguliuotojas skaičiuos gegužę. Bet galimus kainų scenarijus jau modeliuoja dabar.
Kadangi dujos rinkose, iš pradžių pabrangusios maždaug iki 60 eurų už megavatvalandę, vėliau atpigo ir ateities sandoriai rodo, kad ir vasarą, ir rudenį kainuos maždaug 50 eurų – pernai tokiu metu kainavo daugiau negu 40 eurų – tai tas kainos ūgtelėjimas, žinoma, gali nugulti į tarifus.
Ateities sandoriai rodo, kad dujos ir vasarą, ir rudenį kainuos apie 50 eurų už megavatvalandę.
Gyventojams tai reikštų papildomus 12-ka centų už kubinį metrą. Jeigu dujų tiekėja „Ignitis“ trečdalį šiems metams reikalingo dujų kiekio nebūtų užsifiksavusi ikikarine kaina, dujos žmonėms brangtų dar daugiau. Galutinius dujų tarifus taryba tvirtins gegužę.
„Priklausomai nuo to, kaip vystysis konfliktai Artimuosiuose Rytuose, priklausys ir įsigyjamų gamtinių dujų kaina tai daliai, kuri nėra užfiksuota.
Jeigu turėsim trumpesnį konfliktą ir kainos grįš į įprastas ribas, tai galbūt poveikio net gi nebus. Jeigu išliks ir turėsim iki pat metų vidurio 50 eurų už megavatvalandę, tai gali lemti pokytį kainos iki 12 centų už kubinį metrą.
Čia svarbu pabrėžti, kad, jeigu nebūtų tų finansinių išvestinių priemonių, kurias įvardijo „Ignitis” atstovas, tai šis kainos ūgtelėjimas tuo atveju, jeigu išliktų 50 eurų už megavatvalandę, siektų 20 centų“, – sakė Energetikos reguliavimo tarybos narys Karolis Januševičius.
