Lietuvos gamtinių dujų sistemos operatorė „Amber Grid“ neturi mokėti 105 tūkst. eurų su palūkanomis Latvijos valstybinei energetikos įmonei „Latvenergo“ – maždaug 30 kartų daugiau nei buvo atlyginta už sumažintus pralaidumus, nusprendė teismas.
Vilniaus apygardos teismas kovo 9 dieną atmetė „Latvenergo“ ieškinį ir pripažino, jog „Amber Grid“ tiksliai apskaičiavo ir pagrįstai išmokėjo gerokai mažesnę kompensaciją už 2023 metais pritaikytus dujų perdavimo apribojimus – 3,5 tūkst. eurų.
„Ribodama perdavimo pajėgumus Kiemėnų taške („Amber Grid“ – BNS), laikėsi iš anksto (...) nustatytos tvarkos ir sąlygų, dėl to, atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu galiojančią naudojimosi taisyklių redakciją, kuri priešingai nei dabartiniu metu, detaliai neįtvirtino, kaip turi būti grąžinami mokėjimai už ribotus pajėgumus, sprendžia, kad atsakovo („Amber Grid“ – BNS) ieškovui („Latvenergo“ – BNS) išmokėtos kompensacijos suma (...) apskaičiuota tinkamai“, – konstatavo teismas.
„Ieškinys laikytinas nepagrįstu“, – sprendė jis.
Latvijos įmonė ir Lietuvos operatorė 2022-ųjų rugsėjį sudarė dujų perdavimo paslaugų sutartį, tačiau po to per metus „Amber Grid“ keliskart ribojo dujų srautų pajėgumus dėl techninės priežiūros darbų.
Anot „Latvenergo“, dėl to įmonei faktiškai suteikta mažiau perdavimo pajėgumų nei ji rezervavo ir apmokėjo bei paprašė „Amber Grid“ kompensuoti skirtumą.
„Latvenergo“ reikalavo teismo iš viso priteisti 100 tūkst. eurų, 5,7 tūkst. eurų delspinigių ir palūkanas.
Tuo metu „Amber Grid“ teigimu, Latvijos įmonė kompensacijos sumą apskaičiavo klaidingai, neteisingai interpretuodama dujų perdavimo sistemos reguliavimą.
Anot operatorės, kompensacija turi būti skaičiuojama kitaip – iš didžiausio tinklo naudotojo („Latvenergo“) pareikšto norimo transportuoti dujų kiekio atėmus „Amber Grid“ patvirtintą transportuotiną dujų kiekį. Pagal šią metodiką kompensuota 3,5 tūkst. eurų.
„Amber Grid“ taip pat aiškino, jog pajėgumus apribojo teisėtai, kadangi vykdė iš anksto paskelbtus planinius tinklo rekonstrukcijos darbus, be to, pagal įstatymus privalo užtikrinti, kad sistema būtų patikima ir saugi.
Pasak teismo, „Latvenergo“ žinojo apie planinius dujų tinklo ribojimus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų galimai verslo žalai sumažinti ar jos išvengti bei vis tiek rezervavo pajėgumus: „Ir vėliau siekia, kad atsakovas atlygintų visą rezervuotų pajėgumų apimtį.“
Jis sutiko, kad kompensavus pagal „Latvenergo“ norimą metodiką, ši įmonė nepagrįstai praturtėtų.
„Visiškai sutiktina su atsakovo argumentais, jog toks aiškinimas reikštų ne kompensavimo instituto taikymą, bet nepagrįsto praturtėjimo sukūrimą, leidžiantį sistemos naudotojui („Latvenergo“ – BNS) gauti naudą nepriklausomai nuo faktinių ketinimų naudotis perdavimo sistema“, – teigė teismas.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas. „Latvenergo“ ir „Amber Grid“ taip pat gali sudaryti taikos sutartį.
