Išaugus elektroninių cigarečių skysčių akcizams Lietuvoje, dalis vartotojų ieško pigesnių alternatyvų užsienyje. Duomenys rodo, kad pajamos iš akcizo auga, tačiau vartojimo pokyčių nematyti. Ekspertai pripažįsta, kad vien kainų didinimas ne visuomet lemia mažesnį vartojimą.
Pirkimai keliasi į užsienį
Vilniuje gyvenantis 23-ejų Karolis pasakoja, kad elektroninių cigarečių produktus užsisakinėja iš užsienio internetinių parduotuvių. Jis atskleidžia, kad tokia alternatyva naudojasi jau kurį laiką, dar prieš šiais metais įvykdytus akcizų pakėlimus.
Nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje elektroninių cigarečių skysčiams pradėtas taikyti didesnis akcizas. Jis pakilo nuo 63 centų mililitrui iki 1,56 euro. 2025–2027 metų laikotarpiu Seimo narių iniciatyva numatytas elektroninių cigarečių skysčių didinimas yra po 2,5 karto kasmet.
Finansų ministerija savo komentare pabrėžia, kad Seimo nariai yra registravę atitinkamus Akcizų įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siūloma sparčiau, nei numatyta trimečiame akcizų plane, didinti akcizus elektroninių cigarečių skysčiams.
Ekspertai sako, kad tai nebūtinai pakeis vartojimo įpročius
„Ekonomikos teorija ir tarptautinė praktika rodo, kad kainų didinimas paprastai mažina vartojimą, tačiau poveikio pobūdis labai priklauso nuo rinkos struktūros ir alternatyvų prieinamumo.
Nikotino produktų atveju paklausa dažnai yra mažiau elastinga dėl priklausomybės veiksnio – tai reiškia, kad dalis vartotojų, ypač reguliarių, neatsisako vartojimo vien dėl kainos padidėjimo“, – pasakoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Ieško užsienyje
Ji tikina, kad tai gali paskatinti vartotojus rinktis kitus produktų pirkimo kanalus: „Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami akcizų deklaracijų duomenys rodo, kad po 2025 metų pradžioje įsigaliojusio ankstesnio akcizo padidinimo deklaruojamas elektroninių cigarečių skysčio kiekis per atitinkamą laikotarpį išaugo net 10,2 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tai leidžia daryti atsargią išvadą, kad vien kainos korekcija nebūtinai sumažina legaliai parduodamų produktų apimtis.“
Mokslininkė sako, kad, atsiradus ryškiam kainų šuoliui, galima tikėtis kelių reakcijų: vieni rinksis sumažinti vartojimą ar jo atsisakyti, tačiau kiti gali ieškoti pigesnių alternatyvų kitose valstybėse, užsienio internetinėse parduotuvėse ar paprasčiausiai rinktis kitus nikotino produktus.
Elektroninių cigarečių produktus perkantis Karolis pritaria, kad daugelis rūkančiųjų po akcizų kilstelėjimo, jo pastebėjimu, ir toliau renkasi pirkti skysčius, tik ieško pigesnių pasirinkimų.
„Pats skystį užsisakinėti pradėjau tada, kai jie Lietuvoje ėmė brangti dar anksčiau. Jau tada pastebėjau, kad čia jų pirkti nebeapsimoka, kai internete šiandien elektroninių cigarečių skysčio galima rasti už 3–4 eurus“, – kalba Karolis.
Jis tikina, kad prieš keletą metų skysčio už mažesnę kainą yra pirkęs ir iš kitų žmonių, tačiau pripažįsta, kad nežino, ar toks modelis šiandien dar yra populiarus: „Manau, dabar daugelis dairosi į užsienį.“
Reguliacinė priemonė už Lietuvos ribų
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė sako, kad valstybė gali prarasti kontrolę, jei skystis bus perkamas užsienyje.
„Jei dėl ryškaus kainų padidėjimo dalis vartotojų pradeda sistemingai pirkti elektroninių cigarečių skysčius kitose valstybėse ar nelegalioje rinkoje, valstybė praranda dalį kontrolės ir kainos poveikis vartojimui tampa silpnesnis“, – teigia VU EVAF mokslininkė, tačiau priduria, kad akcizas nepraranda funkcijos visiškai, kadangi ir toliau daro poveikį tiems, kurie perka vidaus rinkoje.
„ES kontekste ne kartą konstatuota, kad dideli kainų skirtumai tarp šalių skatina kryžminius pirkimus ir mokesčių vengimo formas. Vertinant 2026 metų pokytį reikėtų kalbėti ne tik apie galimą vartojimo mažėjimą, bet ir apie jo migraciją“, – kalba Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Anot jos, tokiu atveju oficiali statistika gali rodyti mažėjantį deklaruojamą kiekį, tačiau realus vartojimas gali mažėti lėčiau, nei tikėtasi.
Ekonomistė išskiria ir teisės aktų pažeidimo atvejį, jei elektroninių cigarečių produktus užsienio internetinės parduotuvės į Lietuvą siunčia žymiai žemesnėmis kainomis.
„Pagal ES akcizų teisinį reguliavimą, nuotolinė prekyba akcizinėmis prekėmis turi būti apmokestinama toje valstybėje narėje, į kurią prekės yra siunčiamos, – tvirtina ji. – Tai reiškia, kad pardavėjas privalo registruotis paskirties šalyje ir sumokėti joje taikomą akcizą bei laikytis vietos teisės aktų reikalavimų. Jei produktai Lietuvos vartotojams siūlomi ir siunčiami taikant kitos šalies mokesčius arba jų apskritai nepritaikant pagal Lietuvos tarifą ir procedūras, tokia prekyba neatitinka nustatytų taisyklių ir laikytina neteisėta.“
Riboja ir kitos valstybės
Ekspertė pasakojo, kad panašios tendencijos matomos ir kitose šalyse, tačiau jų poveikis vartojimui nėra vienareikšmis. Ji aiškina, kad ES lygmeniu vyksta Tabako akcizų direktyvos peržiūra, kurioje elektroninių cigarečių skysčiai vis aiškiau įtraukiami į bendrą apmokestinimo sistemą, siekiant suderinti taisykles tarp valstybių narių.
„Tuo pat metu atskiros šalys savarankiškai įveda nacionalinius mokesčius, pavyzdžiui, Ispanijoje 2025 metais pradėtas taikyti naujas akcizas elektroninių cigarečių skysčiams, tačiau viešai skelbiami duomenys rodo, kad dalis vartotojų reagavo ne visišku vartojimo nutraukimu, o pirkimo elgsenos pokyčiais“, – akcizų didinimo atvejį lygina ji.
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė taip pat mini, kad kai kuriose valstybėse kartu griežtinami ir prekybos režimai, pavyzdžiui, ribojama ar draudžiama nuotolinė prekyba, siekiant sumažinti migracinį efektą.
Ji nurodo, kad, remiantis oficialiais VMI akcizų deklaracijų duomenimis, elektroninių cigarečių skysčio legaliai deklaruojami pardavimo kiekiai Lietuvoje per pastaruosius metus augo.
Biudžetas auga, tačiau vartojimas neslūgsta
Finansų ministerija savo komentare pabrėžia, kad 2020–2025 metų laikotarpiu valstybės biudžeto pajamos iš akcizų elektroninių cigarečių skysčiui nuosekliai didėjo, o ypač žymus augimas fiksuojamas 2024 metais, kai pajamos padidėjo iki 13,8 mln. eurų, o 2025 m. pasiekė 20,9 mln. eurų.
Elektroninių cigarečių skysčiai akcizais buvo apmokestinti nuo 2019 metų, akcizų tarifai 2022–2024 metų laikotarpiu buvo didinami kasmet po 25–30 proc. Finansų ministerija nurodo, kad produkto vartojimas šiuo laikotarpiu reikšmingai išaugo, o tradicinių tabako gaminių vartojimas mažėjo.
2024 metais, palyginti su 2020-aisiais, elektroninių cigarečių skysčio pardavimai padidėjo apie 6 kartus. Didžiausi pardavimų augimo šuoliai pastebėti 2021 metais, kai išaugo beveik 4 kartus per metus, bei 2024 metais, kai padidėjo per 61,2 proc.
„Šiuo metu dar anksti pateikti išvadas dėl paskutinio akcizų didinimo poveikio, kadangi įvertinimui būtina ilgesnio laikotarpio stebėsena ir ilgesnė duomenų laiko eilutė“, – savo komentare tvirtina Finansų ministerija.
Dr. Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė taip pat mini ir kitą svarbią perspektyvą: „ESPAD 2019 m. tyrime 15–16 metų moksleivių, bent kartą gyvenime vartojusių elektronines cigaretes, dalis siekė 65,1 proc., o 2024 m. – 51,2 proc. Suaugusiųjų populiacijoje 2021 m. bent vieną kartą elektronines cigaretes buvo vartoję 23 proc., per pastaruosius 12 mėn. – 11,7 proc., per pastarąsias 30 dienų – 7,7 proc., kasdien – 2,7 proc.“
Papildomi sprendimai
Finansų ministerija komentuoja, kad priimant sprendimus dėl apmokestinimo pokyčių yra vertinamas akcizų politikos poveikis fiskaliniams, sveikatos gerinimo tikslams pasiekti, atsižvelgiant į įvairius veiksnius: akcizais apmokestinamų produktų rinkos tendencijas, kainų ir vartojimo pokyčius bei juos lemiančius veiksnius, ES narių, ypač kaimyninių šalių, akcizų politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai.
VU EVAF mokslininkė taip pat išskiria rodiklius, kurie ilgesnėje perspektyvoje turėtų būti įvertinti, siekiant nustatyti, ar dabartinė akcizų politika pasiteisino.
Pasak jos, svarbiausi rodikliai yra VMI deklaruojami pardavimo kiekiai bei akcizo pajamos, epidemiologiniai tyrimai, leidžiantys matyti jaunimo, suaugusiųjų elgseną renkantis elektronines cigaretes. Taip pat svarbūs yra ir nelegalios rinkos signalai bei kitų nikotino produktų vartojimo tendencijos.
Paklausta, kokios papildomos priemonės galėtų būti veiksmingesnės siekiant mažinti elektroninių cigarečių vartojimą, ypač tarp jaunimo, ekonomistė išskiria skonių ir patrauklumo kontrolę, griežtesnę amžiaus patikrą, rinkodaros ribojimus, mokyklines prevencijos ir ankstyvos intervencijos programas bei metimo pagalbos prieinamumą.
Finansų ministerija savo komentare pritaria, kad vien akcizų politika neužtikrina vartotojų įpročių kaitos: „Tam reikalingas kompleksinis priemonių taikymas, apimantis visuomenės švietimą apie sveikatai kenksmingų produktų vartojimo žalą, pagalbą priklausomybę turintiems asmenims, produktų reklamos kontrolę.“
Pasak Finansų ministerijos, kaip apmokestinimas keisis toliau, bus galima atsakyti tik įvertinus paskutinių sprendimų dėl akcizų didinimo poveikį kainoms, legaliai rinkai, visuomenės sveikatai ir valstybės finansams.
