Apie pusė vyrų nepasinaudoja neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, rodo „Sodros“ duomenys. Kai kurie tėčiai sako tokį sprendimą priimantys dėl keičiamos darbo vietos ar profesinių įsipareigojimų.
Neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudojo
LRT.lt redakcijos kalbintas kaunietis Benas pirmą kartą tapo tėvu. Vaiko priežiūros atostogų išėjo Beno žmona, tačiau galiausiai eilė eiti neperleidžiamų mėnesių atėjo ir jam.
Kaip žinia, dalis vaiko priežiūros atostogų mėnesių Lietuvoje yra neperleidžiami ir skirti būtent kitam iš tėvų. Šiuo atveju Benui. Vis dėlto vyras priėmė sprendimą tokia galimybe nepasinaudoti.
„Dirbu srityje, kurioje projektai planuojami gerokai iš anksto, svarbūs terminai, vadinamieji „deadline’ai“. Mano atsitraukimas reikštų, kad kažkas turėtų perimti darbus“, – kalbėjo jis.
Sprendimą nepasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais priėmė ir kaunietis Laurynas. Jis pasakojo, kad vaiko priežiūros atostogų atsisakė dėl neseniai pasikeitusios profesinės situacijos.
„Buvau ką tik pakeitęs darbą. Vos pradėjus dirbti ir iškart išeiti keliems mėnesiams atrodė nemalonu“, – sakė vyras.
Mano atsitraukimas reikštų, kad kažkas turėtų perimti darbus.
Benas
Privačiame sektoriuje linkę elgtis atsargiau
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė neslepia sulaukianti informacijos apie vyrų patiriamą spaudimą ir iš pačių darbdavių.
„Aš asmeniškai tokius signalus gaunu, kai jauni vyrai įsidarbina, tai darbdavys įspėja, kad darbuotojas nesikreiptų dėl tėvadienių ar kitų garantijų“, – pastebėjo darbuotojų atstovė.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė sako, kad šiuo metu tiesioginių signalų apie atvejus, kai tėvai patirtų atvirą darbdavių spaudimą dėl sprendimo pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nesulaukiame.
„Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad vidinių įtampų ar nerimo nėra“, – pridūrė ji.
Kartais bendraujant su darbuotojais jaučiama, kad dalis vyrų vis dar turi abejonių, kaip jų sprendimas bus vertinamas profesiniu požiūriu, neslėpė D. Jakutavičė.
„Pastebime, kad viešajame sektoriuje tokių situacijų pasitaiko rečiau – čia aiškesnės taisyklės ir didesnis teisinis apibrėžtumas. Tuo metu privačiame sektoriuje darbuotojai dažniau linkę elgtis atsargiau, ypač konkurencingoje aplinkoje, kur bijoma neigiamo poveikio karjerai ar reputacijai, net jei formalios kliūtys ir neegzistuoja“, – akcentavo LPSK laikinoji vadovė.
Ten, kur yra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojai jaučiasi turintys užnugarį ir drąsiau naudojasi savo teisėmis, atkreipia dėmesį D. Jakutavičė. Be to, kolektyvinėse sutartyse galima iš anksto susitarti dėl papildomų garantijų. Pavyzdžiui, dėl sklandaus grįžimo į darbą ar karjeros galimybių išsaugojimo pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms.
„Ten, kur vyksta realus socialinis dialogas, galimų nesusipratimų ar piktnaudžiavimo rizika yra gerokai mažesnė“, – apibendrina ji.
Neperleidžiamais mėnesiais pasinaudojo 46 proc. vyrų
„Sodros“ duomenimis, iš moterų, kurios 2023 m. gavo motinystės išmoką, 92 proc. pasinaudojo ir neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Tuo metu iš vyrų, 2023 m. gavusių tėvystės išmoką, neperleidžiamais mėnesiais pasinaudojo 46 proc.
„Apie pusę vyrų tokia galimybe nepasinaudoja. <...> Tyrimai rodo, kad tik apie pusė vyrų tuos du mėnesius išnaudoja ir gauna išmoką“, – tvirtino „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Apie pusę vyrų tokia galimybe nepasinaudoja.
K. Zitikytė
„Sodros“ atstovė nurodė, kad tam įtakos gali turėti įvairios priežastys, tačiau tarp skirtingų profesijų matyti akivaizdžių skirtumų.
„Vyrai, kurie dirba, sakykime, specialistais, matosi, jog yra tendencija dažniau pasinaudoti [neperleidžiamais mėnesiais – LRT.lt], nei tie, kurie atlieka fizinį darbą ir galbūt to atitrūkimo, išėjimo dėl kažkokių priežasčių pasirenka rečiau“, – pastebėjo K. Zitikytė.
Tiesa, anot „Sodros“ atstovės, pagal šią statistiką beveik nesiskiriame nuo kitų šalių.
