Į LRT.lt redakciją kreipęsis gyventojas teiravosi, kokia tvarka vadovaujantis renkami Lietuvos gyventojų asmeniniai duomenys, kuriuos turi bendrovė „Creditinfo Lietuva“. „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas neveikia?“ – klausė skaitytojas. Pati įmonė pabrėžia, kad jos veikla vykdoma griežtai laikantis galiojančių teisės aktų bei duomenų apsaugos taisyklių.
„Creditinfo Lietuva“ yra didžiausią duomenų bazę Lietuvoje turintis kredito biuras, įsteigtas 2000 metais. Įmonė priklauso tarptautinei kredito biurų grupei „Creditinfo Group“, veikiančiai daugiau kaip 25 šalyse keturiuose žemynuose.
Informaciją apie gyventojus įmonė nurodo renkanti tam, kad galėtų veikti bendra kredito istorijos sistema.
Kreditų biurai padeda finansų įstaigoms, verslui, valstybinėms institucijoms ir patiems gyventojams įsivertinti žmogaus mokumą.
„Jei tokios centralizuotos sistemos nebūtų, duomenis kaupti ir tikrinti būtų gerokai sudėtingiau, fragmentuota ir mažiau veiksminga“, – sako „Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė.
Kaip ir kiti kredito biurai (pvz., „Scorify“, „Creditreform Lietuva“), „Creditinfo Lietuva“ kaupia duomenis, kurie atspindi, kaip vykdomi finansiniai įsipareigojimai.
Bendrovė nurodo teikianti duomenis tik toms įmonėms ar institucijoms, kurios turi aiškų teisinį pagrindą ir teisėtą tikslą tokią informaciją gauti.
Tai gali būti bankai ir kitos finansų įstaigos, telekomunikacijų ar komunalinių paslaugų bendrovės, draudikai, skolų išieškojimo ar kuro tiekimo įmonės.
„Kitaip tariant, informacija teikiama tik tada, kai ji reikalinga sprendimui dėl konkretaus finansinio įsipareigojimo ar paslaugos suteikimo priimti“, – komentavo D. Krikščiukaitė.
Jos aiškinimu, tokie patikrinimai yra svarbūs, nes padeda užtikrinti atsakingą skolinimą. Kai žmogus planuoja imti paskolą ar pirkti prekę išsimokėtinai, paslaugos teikėjas privalo įvertinti, ar jis galės tą įsipareigojimą vykdyti.
„Tai saugo abi puses: žmogų – nuo pernelyg didelės finansinės naštos, o įmonę – nuo nepagrįstos kredito rizikos.
Šį principą apibrėžia Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurių privalo laikytis visos finansinio skolinimo paslaugas teikiančios įstaigos. Kredito biurai šioje vietoje veikia kaip patikimas informacijos šaltinis“, – pažymi įmonės teisininkė.
Didžioji dalis kredito biuro naudojamų asmens duomenų apima tapatybės duomenis, finansų įstaigų ir kitų kreditorių teikiamus duomenis, bankrotus, įvertinimus ir reitingus, pačių asmenų pateiktus duomenis, viešą informaciją.
Tiesa, bendrovė pažymi nenurodanti finansų arba kitai įstaigai, pavyzdžiui, ar suteikti gyventojui kreditą – dėl to sprendžia pats skolintojas. Kredito biuro teikiami duomenys – vienas veiksnių, į kurį skolintojas gali atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl kreditavimo. Jei prašoma, kredito biuras pagal gautus duomenis apskaičiuoja kliento kredito reitingą.
Įmonė akcentuoja veiklą vykdanti griežtai laikydamasi Lietuvos teisės aktų, Lietuvos banko reikalavimų ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, kuris nustato aiškias taisykles, kaip ir kokiais pagrindais gali būti tvarkomi asmens duomenys bei kaip užtikrinamos gyventojų teisės.
