Seimo Aplinkos apsaugos komitete pristatytas atnaujintas Miškų įstatymo projektas. Pataisas Aplinkos ministerija vadina kompromisinėmis ir aplinkosaugininkams, ir verslui. Tačiau aplinkosaugos organizacijos projektą vadina neambicingu, o miško savininkų atstovai tikisi tinkamo kompensavimo.
Diskusijos, kaip išsaugoti miškus, bet nenuskriausti pramonės ir verslo po ilgos pertraukos vėl Seime. Aplinkos apsaugos komitete pristatytas atnaujintas Miškų įstatymo projektas labiau saugos gamtą, sako aplinkos ministras. Vienas siūlymų – perskirstyti miškų grupes.
„Atsiranda didesni plotai miškų, kuriuose yra ribojama tam tikra veikla – miško kirtimai. Bet jie kai kuriuose plotuose ribojami pilnai, kai kuriuose šiek tiek. Tai papildomai atsiranda kompensaciniai mechanizmai. Apie 60 mln. eurų yra numatyta pagal dabartinę Vyriausybės išvadą“, – teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Šis Miškų įstatymo projekto variantas – neambicingas, sako Aplinkosaugos koalicijos vadovė.
„Ambicijos buvo sumažintos, o atlaisvinimų dar daugiau pridėta. Tai, ką mes girdime, mums tikrai nepatinka. 20 proc. apsaugotų miškų praktiškai nepakeis situacijos reikšmingai miškuose“, – komentuoja Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Aplinkosaugininkai sako, kad miškų plotai, kuriuose būtų ribojami kirtimai, menkai didės. Tad iki kompromiso – toli.
„Ten vos keliais procentais paauga 2A, 2B grupės, daugiausia 3 grupės sąskaita. Tai ekologinio prioriteto, rekreacinio prioriteto miškų. Taip, mes sutinkam, padidėja, bet tai labai nedidelis kiekis“, – tikina „Girių spiečiaus“ iniciatyvų telkėjas Mindaugas Potapovas.
Miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas sako, kad miškų įstatyme neturime tiksliai apibrėžto kompensavimo modelio.
„Įsigalioja uždraudimas arba ribojimas veiklos, dėl ko labai dažnai krenta ir turimo turto vertė, o kompensacijų visiškai nenumatoma, arba numatoma toli ateity“, – sako Miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas teigia, kad atnaujintame įstatyme apsaugos miškams turėtų būti daugiau, tačiau reikia susitarti.
„Vienas iš tų klausimų, kuriuos būtina surasti atsakymus, yra kompensavimo už apribojimus privačių savininkų savininkams. Antras atsakymas, jei bus daugiau saugoma, tai kaip kompensuosim netektis pramonei“, – komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.
Pasak komiteto pirmininko, bus užtikrinta, kad Miškų įstatymo priėmimas nebūtų stabdomas. Taip jau yra atsitikę prieš tai.
„Yra įkaitusi atmosfera, yra radikalios grupės kiekvienoj pusėj, aplinkosaugoj yra kraštutinių radikalių grupių, kurios turi nuomonę ir iš principo nenori, matyt, kad medžiai yra kertami“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas.
„Įvyksta didžiausias konfliktas, kai bandoma apriboti privačių miškų savininkus. Aš suprantu, kad tai yra jų nuosavybė privati, bet apie valstybinius miškus kalbant, tai mes turėtume labiau susitarti, nes tai yra visų mūsų bendras turtas“, – teigia „Girių spiečiaus“ iniciatyvų telkėjas.
Pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės, miškų įstatymas apskritai gimė dėl visuomenės nepasitenkinimo, kiek jų buvo skirta gamtai ir rekreacijai, o kiek – kertama.
