Storas sniego sluoksnis ir šalčiai žiemkenčiams kol kas nepadarė jokios žalos. Mokslininkų aiškinimu, nerimauti reikėtų tada, jei staiga prasidėtų atlydys ir iškristų dar daugiau kritulių, o pavasarį būtų netikėtų šalnų.
Alytaus rajone ūkininkaujančio Vytauto laukuose žieminius rapsus nuklojęs 15–20 cm storio sniego sluoksnis. Įšalas žemėje – 10 cm ir daugiau. Ūkininkas sako, kad pirkdamas sėklą renkasi atsparias šalčiui ir derlingas veisles.
„Prieš sniegą turėjome šiek tiek įšalo, kuris pagelbėjo pasėliams, sustabdė augimo vegetaciją. O dabar po šiuo sniegu pasėliai jaučiasi kaip po šilta paklode, jie tikrai diskomforto nejaučia“, – tvirtino Alytaus ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Patinskas.
Vasarą pasėliams trūko drėgmės, o dabar, anot ūkininko, reikėtų sunerimti dėl stipraus atlydžio ir gausių kritulių. Vilkaviškio rajone sniego mažiau nei Dzūkijoje, tačiau naktimis temperatūra krito iki -15 °C ir daugiau laipsnių šalčio.
„Buvo dideli šalčiai, kai sniego buvo nedaug, o vietomis nupustyta. Plika, todėl ten gali būti poveikio“, – pastebėjo Vilkaviškio rajono ūkininkas Romaldas Vaišnys.
Sėkmingam pasėlių žiemojimui, mokslininkų aiškinimu, svarbiausi keli rodikliai: žemės įšalo storis, sniego sluoksnio aukštis bei jo tankis – ar sniegas purus, ar drėgnas.
„Nesakyčiau, kad Suvalkijoje yra pati geriausia žiema, nes sniego danga gana plona. Dar turėjome tokį atvejį, kai buvo sniego ir ant viršaus palijo, susidarė ledo danga. Kai kurie augalai yra visai įšalę lede, nes sniegas buvo nupustytas“, – pasakojo Marija Totoraitytė, Vilkaviškio rajono ūkininkė.
Staigmenų gali būti, sako ūkininkai. „Didesni pavojai gali būti jau prasidedant vegetacijai, būna ir iškilnojimai. Čia negali nieko nuspėti. Praėjusį pavasarį jau visiškai žydėjo rapsai, užėjo šalnos ir viską sugadino. Laukiame visokių siurprizų“, – neslėpė R. Vaišnys.
Todėl vis daugiau ūkininkų draudžia pasėlius. Vilkaviškio rajone iš deklaruotų 85 tūkst. hektarų pasėlių daugiau nei pusė žiemkenčiai, jų derlingumas didesnis nei vasarinių kultūrų.
„Pavojingiausias laikotarpis dar ateityje. Patiriame nuostolius vasario pabaigoje ir per kovo mėnesio šalnas. Kaip rajone, palyginus Respublikos mastu, sakyčiau, draudžiasi neblogai“, – pastebėjo Lina Grygelaitienė, Vilkaviškio žemės ūkio skyriaus vedėja.
Mokslininkų teigimu, pasėliams pavasarį gali grėsti ligos. Jeigu temperatūra svyruos apie nulį, ant pasėlių ilgai laikysis sniegas, galimi derliaus nuostoliai.
„Ant įšalusios žemės yra daug pasnigta. Tada išplinta pavasarinis pelėsis ir tai gali smarkiai pažeisti augalus. Visą vaizdą, kaip tai gali daryti įtaka derliui, matysime, kai laukuose neliks sniego“, – aiškino Roma Semaškienė, Žemdirbystės instituto skyriaus vedėja.
Esant storai sniego dangai, žemei neįšalus, žiemkenčius dar gali užpulti peliniai graužikai, todėl ir kenkėjų kontrolė būtina.
