Palyginti su praėjusiais metais, naujai steigiamų mažųjų bendrijų skaičius padvigubėjo. Registrų centras skaičiuoja, kad sausį jų kasdien įsteigiama maždaug po šimtą. Pasak ekspertų, tai lėmė pernai įvykdyta mokesčių reforma: užsiimti individualia veikla tapo brangiau, be to, pirmus 2 metus mažųjų bendrijų pelnas neapmokestinamas. Patys verslininkai sako, ši verslo forma tiesiog lankstesnė.
Verslininkas Aleksandras Keršys savo naują mažąją bendriją įsteigė prieš kelias dienas.
„Tai yra kraustymo įmonė, orientuojamės Vilniaus miesto ribose perkraustymus“, – kalba jis.
Šiemet įsteigtos 984 naujos mažosios bendrijos. Pernai tokiu pat metu – 635.
„Dvigubai sparčiau registruojamos mažosios bendrijos šiais metais negu ankstesniais metais“, – komentuoja Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Vidutiniškai per metus įsteigiama apie 10 000.
„Kol kas tie skaičiais pirmosiomis sausio dienomis 100 per dieną – ar tai tęsis toliau, matysime, turbūt išblės tas bumas. Turbūt registruojasi tie, kurie planavo tą daryti ankstesniais metais, bet dėl pakeitimų ir palankesnių sąlygų planų atidėjo į šiuos metus“, – kalba jis.
Sąlygos palankesnės – naujokams. Nuo Naujųjų įsteigtos įmonės dvejus metus nemokės jokio pelno mokesčio, jei jų pajamos neviršija 300 000 eurų per metus. Vėliau mokės 7 procentus.
„O kodėl sausį turime tokį bumą ir jo nebus kitais metais? Nes lengvata galioja bukai – ne 12 mėnesių, o už tuos metus. Jei įsteigiat 2025 metų gruodį, jums galios 13 mėnesių, gruodį ir 2026 metų 12 mėnesių, o jei įsteigsite 2026 metų sausį, tai galios visus 2026 metus ir visus 2027 metus“, – kalba Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Pasak jos, prie kai kurių žmonių sprendimo steigti mažąją bendriją galėjo prisidėti ir tai, kad visos pajamos – ir iš individualios veiklos – sumuojamos. Taip pat individualiai veiklai pakelti mokesčiai.
„Esmė tokia, kad žmogus turės sumokėti daugiau mokesčių, o su mažosiomis bendrijomis nutiko toks dalykas – jiems papildomų mokesčių neatsirado. Mažosios bendrijos narys iš mažosios bendrijos gali pasiimti pajamas gaudamas dividendus, iš kurių atskaičiuojama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir jokio neapibrėžtumo, kas metų gale įvyks su progresiniu apmokestinimu“, – kalba pašnekovė.
Bet verslininkai sako, yra ir kitų priežasčių.
„Tikrai ne dėl to steigta bendrija, kaip sakiau anksčiau, į lankstumą, greitumą [orientuojamasi]“, – sako A. Keršys.
D. Čibirienės teigimu, mažąsias bendrijas gali steigti ir norintieji parduoti brangų turtą – pavyzdžiui, nekilnojamąjį. Tokiu atveju fiziniam asmeniui teks sumokėti iki 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio. Parduodant per naujai įsteigtą mažąją bendriją, kuriai dar netaikomas pelno mokestis, mokesčiai būtų mažesni.
