Įsibėgėjusi dovanų karštligė – tikras darbymetis verslininkams. Ekspertai atviri, triukų, kad patiklūs pirkėjai išleistų kuo daugiau, yra apstu, o, norint apsisaugoti, svarbiausia apskaičiuoti realią naudą. Kibernetinio saugumo specialistas teigia, jog šiuo metų laiku suaktyvėja ir elektroniniai vagišiai, tad svarbu išlikti apdairiems.
Naudojasi neapdairumu
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas kalbėjo, jog norėdami pritraukti pirkėjų dėmesį pardavėjai griebiasi daugybės rinkodaros triukų: specialiai kelia kainas, o vėliau taiko nuolaidas, siūlo įvairias lojalumo programas.
Tiesa, dalis nuolaidų yra akių dūmimas.
„Geras būdas suprasti, kaip stipriai yra sukeltos kainos, yra palyginti „nukaltas“ kavos kainas reklamuojančiame prekybos tinkle su kitų parduotuvių kavos kainomis. Dar vienas būdas – lojalumo kortelė, kurią įsigijęs gali pasinaudoti specialiomis nuolaidomis. Yra viena mistinė kaina, o šalia yra kaina „su kortele“.
Skirtumas atrodo nemažas, tačiau kartais nuvažiuoji į kitą prekybos tinklą ir supranti, kad ir be kortelės yra pigiau ten“, – portalui LRT.lt komentavo ekspertas.
Kalėdiniu ir kitu šventiniu laikotarpiu ypač išpopuliarėja dovanų rinkiniai – kelios skirtingos prekės supakuojamos į nedidelį šventinį rinkinį, jam nustatoma kaina.
„Dažnai būna, kad, perkant tas prekes atskirai, jas galima nusipirkti pigiau“, – pasakojo A. Vizickas.
Elektroninėse parduotuvėse dažnai naudojama taktika – pirkėjų skubinimas įspėjamaisiais pranešimais: „paskutinis vienetas“, „finalinis išpardavimas“, „šią prekę žiūri X žmonių“. Tokia praktika ypač dažna didžiųjų išpardavimų, švenčių laikotarpiu.
Pasak A. Vizicko, pirkėjas, pamatęs tokį raginimą, pasiduoda impulsui: neapgalvoja, ar ši prekė išties jam reikalinga, nepatikrina kitų elektroninių parduotuvių, kuriose ta prekė galbūt net pigesnė.
Pašnekovo teigimu, tokių triukų imasi ne tik pardavėjai, bet ir gamintojai, pastebima „shrinkflation“ (angl. susitraukimo infliacijos) ir „skimpflation“ (angl. taupymo infliacijos) atvejų.
A. Vizickas paaiškino, jog pirmuoju atveju į tą pačią pakuotę įpakuojamas mažesnis nei iki tol produkto kiekis, tačiau prekės kaina išlieka ta pati, antruoju – supaprastinama produkto sudėtis.
„Pelno siekimas šventiniu laikotarpiu, pasinaudojant žmonių skubėjimu, neapsižiūrėjimu, o kartais net tingumu, yra dažnas reiškinys“, – įvardijo „Pricer.lt“ vadovas.
Svarbu savikontrolė
Rinkodaros strategas Linas Šimonis atkreipė dėmesį, jog šventinis laikotarpis kone visiems prekybininkams yra didžiųjų pardavimų metas, tad daugelis jų vienokiu ar kitokiu būdu bando pritraukti pirkėjų.
„Dažnai akcijos ir pasiūlymai nebūna tokie dideli, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Visi stengiasi kokiu nors būdu pritraukti žmones, kokiu nors būdu išvilioti pinigus ir dažnai jiems pavyksta labiau, nei žmonės norėtų, kad jų būtų išviliota“, – teigė rinkodaros strategas.
Jis svarstė, jog pirkėjai turėtų labai gerai įvertinti, ar jiems konkrečių daiktų iš tikrųjų reikia, ar tai tik noras ką nors įsigyti, mat didžioji dalis įvairiausių konkursų, akcijų skirti tam, kad žmonės išleistų kuo daugiau pinigų.
Atsispirti ir per daug neišlaidauti, pasak pašnekovo, padeda ir griežtas biudžeto nusistatymas.
„Jei žmogaus savikontrolės mechanizmai yra pakankami, galima neskausmingai ir džiaugsmingai visą šį periodą pereiti“, – teigė ekspertas.
L. Šimonis akcentavo būtinybę viską vertinti ramiai ir racionaliai – jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, greičiausiai kažkas iš tiesų yra ne taip.
„Yra tam tikros prekių grupės, pavyzdžiui, kvepalai, prabangos prekės, kurioms iš tiesų gali būti taikoma 50 ar 70 proc. nuolaida, gamybos sąnaudos tai leidžia. Tačiau jei visus metus produktas sėkmingai pardavinėjamas už 100 eurų ir staiga kalėdiniu laikotarpiu jo kaina krinta iki 50 eurų – greičiausiai ne“, – apie nuolaidų pinkles pasakojo pašnekovas.
Ekspertas pabrėžė, jog, išvydus bet kokį pasiūlymą, svarbu apskaičiuoti realią naudą, kurią gaus pirkėjas, mat ji dažnai būna gerokai mažesnė, nei žadama.
„Labai geras pavyzdys – antrai prekei taikoma 50 proc. nuolaida. Iš tiesų išeina ne 50 proc., o 25 proc. visam pirkiniui“, – aiškino L. Šimonis.
Sukčiai vis sunkiau pagaunami
Įmonės „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis kalbėjo, jog prieš šventes ypač suaktyvėja ir kibernetiniai sukčiai, matomas netikrų reklamų, skelbimų augimas.
„Paspaudus ant gerai atrodančios reklamos galima patekti į sukčių puslapį, kuris gali atrodyti visiškai kaip tikras puslapis“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt aiškino ekspertas.
Pasak jo, šiandien naudojant įvairias technologijas, dirbtinį intelektą galima kurti identiškus puslapius, atrodančius lyg tikra svetainė, siųsti laiškus, tad atpažinti sukčių bandymus jus apgauti darosi vis sunkiau.
„Jei tai elektroninis laiškas, reikėtų tikrinti siuntėją. Jei tai elektroninės parduotuvės reklama, geriausia nespausti nuorodos, o ją suvesti ranka, patikrinti, ar ji yra internetinės naršyklės paieškoje, paskaityti atsiliepimus“, – patarė pašnekovas.
L. Apynis taip pat ragino atkreipti dėmesį ir į pasiūlymų turinį – per gerai skambantys pažadai dažniausiai nėra tiesa.
Jis akcentavo, kad atsidūrus įtartinai atrodančiose internetinėse svetainėse svarbu nieko nespausti, nesisiųsti jokių programėlių, mat jos dažnai būna apkrėstos virusais.
„Dažniausi virusai dabar yra šnipinėjimo virusai. Atsisiuntus tokią programėlę, lengvai nugvelbiami duomenys: naršyklėje ir kompiuteryje išsaugoti slaptažodžiai, dokumentai ir panašiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi, jei supratote, kad sukčiams atskleidėte savo finansinius duomenis, svarbu kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją.
„Kuo greičiau sureaguosite, tuo didesnė tikimybė atgauti pinigus“, – įspėjo pašnekovas.
Jei sukčiams atskleidėte savo asmeninius duomenis, pavyzdžiui, paskyros duomenis, reikia pasikeisti slaptažodžius, patikrinti atkūrimo kontaktus, ar prie jų nėra pridėti ir sukčių kontaktai.
Ekspertas priminė ir apie savo socialinių tinklų higieną – šventiniu laikotarpiu nevertėtų kelti nuotraukų iš kelionių ar viešai girtis, kada jūsų nebus namie, mat socialinę erdvę aktyviai stebi vagišiai.
