Seimas priėmė kitų metų biudžetą. Opozicija priėmimą vadino absurdo teatru, kuriame nugalėjo melioracija. Be žadėto spartesnio algų kėlimo likę pareigūnai priblokšti. Dalis ekonomistų perspėja – kitąmet teks gyventi ne tik su įspūdinga biudžeto skyle, bet ir supriešinus įvairias visuomenės grupes. Finansų ministras sako, kad priimtas biudžeto variantas jį tenkina.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus LRT TELEVIZIJAI sako, kad šio biudžeto pataisyti buvo neįmanoma.
„Šis biudžetas reikalauja būti pritartas, bet ne dėl to, kad jis yra geras, bet dėl to, kad jo paprasčiausiai neišeina pataisyti. Nes jeigu mes paimame ir pažiūrime, kitiems metams yra priplanuota maždaug 27,5 mlrd. išlaidų, 21 mlrd. yra pajamų. Ir palyginę šiuos skaičius, mes matome, kad išlaidos pajamas viršija 30,79 proc. Tai yra pats didžiausias per visą Lietuvos istoriją, atmetus vienus kovidinius metus, biudžeto planas“, – teigia ekonomistas.
Anot jo, jei prognozės išsipildys ir skaičiai bus tokie, arba labai panašūs į tuos, kuriuos mes turime patvirtintus įstatyme, maždaug ketvirtis lėšų, kurios bus išleistos kitais metais, bus išleistos iš skolintų pinigų.
Ekonomistas svarsto, kad po kelių metų Lietuva gali viršyti leidžiamą valstybės skolos ribą – t. y. valstybės skola gali perkopti 60 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Būtent ši riba nurodoma Mastrichto kriteriuose – ES nustatytose ekonominėse ir finansinėse taisyklės, kurias šalys turi atitikti, kad galėtų įsivesti eurą ir palaikyti stabilią ekonomiką.
„Ir toliau mūsų visi pajamų prieaugiai, kuriuos mes gausime ir uždirbs valstybė, sukurs mūsų verslas, gyventojai, jie visi keliaus skolos aptarnavimui, tada papildomam skolinimuisi, kad vėl galėtume aptarnauti tą skolą ir t. t.“, – aiškina A. Bartkus.
Anot jo, tokiu nesektinu pavyzdžiu Lietuva turėtų matyti Graikiją.
„Graikija yra tas pavyzdys valstybės, kuri yra nuėjusi šiuo blogu keliu, ir kuriai tai pasibaigė itin liūdnai. Aš nelabai linkėčiau Lietuvai, kad taip pasibaigtų“, – priduria jis.
Kaip aiškina ekonomistas, turint 30,79 proc. pajamas viršijančias išlaidas, smulkmėms taupyti prasmės nebelieka, o didesnis finansavimas kultūros sektoriui, ar regiono stadionui, procentą padidintų nedidele dalimi.
„Mano akimis žiūrint, tai yra reikalai prasti. Ir metai iš metų mes vis labiau ir labiau į tą skolą einame, kad kitais metais, be jokios abejonės, turės būti pravesta kažkokia rimta mokesčių reforma. Nes nepaisant to, kad aš nesu joks gynėjas ar apologetas mokesčių didinimo, bet aš nebematau išeities iš šitos situacijos“, – sako A. Bartkus.
Kaip pažymi pašnekovas, mokesčių padidinti tiek, kad jie galėtų užkamšyti 7 mlrd. eurų skylę, neįmanoma, tačiau ją įmanoma sumažinti.
„Jeigu esame rimta valstybė ir norime, kad ateity šitas dalykas, tokie deficitai nepasikartotų, tai užduokime sau pagaliau rimtą klausimą – kokia yra tikroji jų priežastis, ir kaip pakreipti tuos neigiamus faktorius, veikusius dabar mūsų situaciją, kad ateityje mes ją sumažintume?‘ – klausia A. Bartkus.
Anot jo, vien mokesčių perskirstymo jau nepakaks, tad be mokesčių didinimo netolimoje ateityje išsiversti nepavys.
„Supraskite tai, kad be didesnių mokesčių šitas daiktas nebeišsispręs. Aš čia nei ginu juos, tiesiog atvirai kalbu, pacientui sakau situaciją, kokia tragiška padėtis“, – sako A. Bartkus.
Anot jo, galima prognozuoti, kad apie naujus mokesčius kalbėti bus pradėta jau sausį, o labiausiai tikėtina, kad nauji mokesčiai galėtų liesti NT mokesčius, automobilių taršos mokesčius, taip pat kai kurių kuro rūšių akcizų pristabdymų atšaukimą.
