Lietuviai nusiteikę neriboti savęs, ruošdami šventinį stalą, pirkdami dovanas, rodo apklausos. Tačiau ekonomistai pastebi, kad už tą patį maisto kiekį sumokama vis daugiau, dėl to nukenčia mažiausiai uždirbantieji. Žemės ūkio ministras sako, prie skurdo mažinimo gali prisidėti Maisto taryba. Ji ketina Vyriausybei siūlyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą kai kuriems maisto produktams.
Artėjančios šventės jau verčia sukti galvą ir apie Kūčių ir Kalėdų vaišes. Dalis šiauliečių pastebi – maisto kainos išaugusios.
Tačiau kiti per šventes sau leidžia daugiau.
„Prisitaikėm prie tų kainų ar tu nori, ar nenori, jos kyla. Vieną kartą būna ta šventė“, – sako LRT kalbintas šiaulietis.
„Swedbank“ duomenimis švenčių stalui maždaug 13 procentų apklaustųjų išleis pusšimtį eurų. Didžioji dalis – keturi iš dešimties planuoja skirti nuo 50 iki maždaug 150 eurų. Po 14 procentų apklaustųjų – iki 200 arba daugiau nei 200 eurų. Likusieji – nežino arba neatsakė.
Tačiau, pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, realios išlaidos maistui per šventes bus dukart didesnės.
„Jaučiama nusiteikimas neriboti savęs šitų švenčių sąskaita. Maistui skiriama suma nedaug auga, įskaičiuojama ir infliacija. Bet atrodo, kad ji jau dabar suvaldyta ir nėra tokia reikšminga“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Dauguma apklaustųjų didesnes išlaidas planuoja dėl kylančių kainų. Vis dėlto, ekonomistas Tomas Baležentis sako – pastarųjų metų tendencijos rodo, kad lietuviai suvalgo maždaug tiek pat maisto, bet už jį sumoka daugiau, nes perka brangesnius arba importuotus produktus.
„Žiūrint į vidurkį visos Lietuvos, tai matom, kad jis artimesnis vis dėlto aukštesnių pajamų lygių grupių vidurkiams. Tai reiškia, kad tai tikrai čia ne žemiausių pajamų grupės sąskaita vyksta“, – teigia T. Baležentis.
Tačiau, pasak žemės ūkio ministro, ne visi gali pasimėgauti prabangesniu šventiniu stalu.
„Pasižiūrėkim į skurdo rodiklius ir kiek šeimos ūkių tame skurde yra. Mes vis bandome pasiekti – sumažinti, bet nesiseka“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Anot ministro, didinant maisto prieinamumą, galėtų prisidėti ir Maisto taryba. Šįkart ji rinkosi pirmąjį kartą, kai prisiekė dvidešimtoji Vyriausybė. Iki šiol Taryba jokių sprendimų nesiūlė, tik analizavo maisto produktų kainas.
„Buvo padaryta klaida iš pat pradžių, tai yra, sukelti per dideli lūkesčiai žmonių, kad tarsi bus reguliuojamos kainos. Tai to tikrai negali būti. Nes jei bus reguliuojamos kainos, tai tų produktų tiesiog neturėsime lentynose“, – aiškina Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Pasak žemės ūkio ministro, Taryba gali prisidėti spręsdama maisto prieinamumo problemą, mažindama pridėtinės vertės mokestį (PVM), o ne reguliuodama kainas. Ir tikina – galima užkardyti, kad prekybininkai PVM lengvatos neišnaudotų.
„Tie pastovieji kaštai auga ar taip, ar taip, tos kainos didėja. Yra ekonominių būdų, kurie įvertintų, ar ta PVM lengvata suvalgyta, ar nesuvalgyta, ir dėl kokių priežasčių padidėjo ta maisto kaina. Tai siūlys Taryba Vyriausybei“, – sako A. Palionis.
Tačiau PVM lengvata nenumatyta kitų metų biudžete. Premjerė Inga Ruginienė galimybės jo mažinti nematė dėl gynybos biudžeto. O ir iki šiol socialdemokratų siūlymas mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams Seime buvo atmestas.
