Premjerės Ingos Ruginienės Vyriausybė susiplanavo, kokius savo programos darbus iki kada įgyvendins. Tarp beveik pusės tūkstančio punktų – dalis iš Gintauto Palucko laikų, bet yra ir visiškai naujų užmojų, pavyzdžiui, išanalizuoti „Sodros“ rezervą. Kai kurie siekiai šiomis dienomis skamba utopiškai, tarp tokių – padidinti skrydžių iš Vilniaus ir į jį. Viešąją politiką analizuojančio profesoriaus teigimu, prioritetų plane – per daug, o strateginės ambicijos – per mažai.
Iš esmės tai – pažadų rinkėjams vykdymo planas. Jame – konkretūs darbai ir datos, iki kada tie darbai bus įgyvendinti. Iš viso – 468 punktai. Bet svarbiausi, premjerė Inga Ruginienė sako, du dalykai.
„Tai, be abejo, bus saugumas, gynyba bei šeimos stiprinimas. Čia yra du tokie klausimai, kurie man ypatingai labai svarbūs“, – LRT TELEVIZIJAI teigia ji.
„Pagrindinis prioritetas tai turbūt užtikrinti adekvatų reikiamą finansavimą gynybai“, – antrina finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Tarp priemonių vaikų nelygybei mažinti – nuo 2027-ųjų rugsėjo nemokamas trečiokų, o nuo 2028-ųjų rugsėjo – ketvirtokų maitinimas. Kad karšto maisto gautų visi vaikai, nesvarbu, kiek turtingos jų šeimos.
„Čia nekalbame apie pajamas, kiek uždirba vienų vaikų tėvai ar kitų. Kalbame apie lygybę“, – supažindina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Iki 2027-ųjų pabaigos numatyta išanalizuoti, koks „Sodros“ rezervo dydis – optimalus ir kiek į jį nukreipiamų lėšų galima skirti pensijoms indeksuoti.
„Jis kaip kaupiamas, taip ir bus kaupiamas. (...) Apie perviršį kalbame. Bet mes čia daugiau kalbame apie pensijų didinimą. Apie nuoseklų pensijų didinimą“, – aiškina J. Zailskienė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki kadencijos pabaigos 2028-aisiais numato susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius sveikatos priežiūros specialistus, taip pat pritraukti dirbti užsieniečių.
Įgyvendinti tai galbūt padės peržiūrėtos viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidos.
„Tai visą viešąjį sektorių reiktų peržiūrėti ir padaryti šiek tiek efektyvesniu. Tiesiog reikia reaguoti į natūralias darbo rinkos realijas. Jeigu kažkur negali pritraukti žmonių, jų trūksta, tai ten turbūt reikia didinti. O ten, kur turi galbūt šiek tiek daugiau, negu reikėtų, tai ten galima kurį laiką nuosaikiau elgtis su algų didinimu“, – dėsto K. Vaitiekūnas.
Susisiekimo ministerija žada, kad jau po metų bus geresnis susisiekimas su regionais – bus daugiau autobusų reisų. Ir baigta kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija.
Energetikos ministerija planuoja, kad saulės elektrinių turėtojai kitąmet vasarą jau galės tarpusavyje dalintis pasigaminta elektra.
Verslui aktualu susisiekimas su Vilniumi. Dabar jį nuolat trikdo balionai iš Baltarusijos.
Susisiekimo ministerija numato, kad į kadencijos pabaigą bus 14 naujų skrydžių krypčių, o Vilniaus oro uoste – pastatytas atvykimo terminalas.
„Tikrai aš labai norėčiau ir aš tikiuosi, kad šita hibridinė ataka, kurią mes dabar patiriame, suvaldyta bus kuo trumpiausiais terminais“, – sako premjerė.
Viešąją politiką analizuojantis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Vitalis Nakrošis pastebi, kad ši Vyriausybė nepaliko pirmtako Gintauto Palucko aiškaus tikslo iš esmės pagerinti sąlygas verslui, kas buvo itin aktualu po „Teltonikos“ skandalo. Tarsi poreikis tam jau būtų dingęs.
„Bet, jeigu paklausime verslo asociacijų atstovų, tai, nežinau, abejoju, ar galima bus galima gauti atsakymą, kad verslo sąlygos iš esmės pagerėjo, biurokratizmas sumažėjo“, – mano jis.
Bet Vyriausybė išlaiko idėją, kad regionų politika turi būti vienose rankose. Tik esą neaišku, ar tai – naujos ministerijos įkūrimas, ar kažkas kito.
Apskritai, lyginant Vyriausybių planus, ši nusimačiusi perpus mažiau darbų nei Ingridos Šimonytės vadovauta. Bet esą ne skaičius svarbu. O tai, kad plane – per mažai strateginių dalykų.
„Pavyzdžiui, I. Šimonytės Vyriausybės strateginėje darbotvarkėje iš viso buvo tokių 12 pagrindinių strateginių darbų. O I. Ruginienės Vyriausybės (...) priemonių plane turime apie 55 prioritetus. Tai reiškia, kad nėra aiškių prioritetų ir mes nežinome, kam bus teikiama pirmenybė“, – svarsto profesorius.
Pasitvirtinti priemonių planą Vyriausybė turi iki Kalėdų.
