Ingos Ruginienės Vyriausybė praėjusią savaitę pateikė derinti savo programos nuostatų įgyvendinimo planą. Jame yra 468 veiksmai, nemaža dalis jų buvo ir Gintauto Palucko laikais. Tačiau valdžios planuose yra ir naujų užmojų, pavyzdžiui, kompleksinė Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo analizė.
Šis svarbus dokumentas turėtų būti patvirtintas iki gruodžio pabaigos. Įdomu ir tai, kad dešimt darbų turėtų būti įvykdyti dar šiemet, t. y. per paskutinį 2025 metų ketvirtį.
Pavyzdžiui, Energetikos ministerija turėtų užbaigti Lietuvos elektros perdavimo tinklų infrastruktūros plėtrą sinchronizacijos projekte ir nustatyti spartesnes ir palankesnes prisijungimo prie elektros tinklų sąlygas vartotojams, kurie įgyvendina stambius projektus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SAMD) planuose – bent minimalių socialinio draudimo garantijų savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinimas, vaikų išlaikymo išmokų padidinimas ir kt.
Nuo „Sodros“ iki ES biudžeto
Naujasis Vyriausybės planas – tai 54 puslapių dokumentas, todėl jo viso vienoje publikacijoje apžvelgti neįmanoma. Čia LRT.lt atrinko tik kai kuriuos labiau su ekonomika ir verslu susijusius punktus.
Jei planui bus pritarta, Finansų ministerija iki trečiojo 2026 metų ketvirčio turės atlikti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidų peržiūrą ir parengti tvaraus viešojo sektoriaus darbo užmokesčio finansavimo modelį.
Aplinkos ministerija iki 2026 metų pabaigos ketina iš esmės pagerinti statybos, teritorijų planavimo ir kitus aplinkos formavimo procesus. T. y. atsisakyti perteklinio statybos teisinio reguliavimo, padaryti jį aiškų ir vientisą, taikant statinio informacinio modeliavimo metodus, skaitmenizuojant ir etapiškai pakeičiant statybos reglamentavimą.
SADM planuose – kompleksinė Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo („Sodros“ rezervo) analizė dėl optimalaus jo dydžio, efektyvios valdymo ir panaudojimo struktūros, siekiant tvaraus fondo augimo ir socialiai teisingos pusiausvyros tarp lėšų kaupimo ir pensijų indeksavimo. Tai padaryti ketinama iki 2028 metų pradžios.
Per kitus metus ši ministerija dar ruošiasi padidinti baudas už darbo teisės pažeidimus, taip siekiama atgrasyti darbdavius nuo darbo teisės pažeidimų.
„Siekiant vienodos teisės aktų taikymo praktikos, aiškumo ir skaidrumo darbdaviams ir darbuotojams, sukurti bendrą darbo ginčų komisijų nuasmenintų sprendimų skelbimo sistemą“, – nurodoma plane, šį veiksmą priskiriant SADM ir numatant 2027 metų pabaigos terminą.
Sveikatos apsaugos ministerija turėtų užsiimti alkoholinių gėrimų, tabako ir tabako gaminių patrauklumo mažinimu. Tam iki 2028 metų turėtų būti pakeisti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, Alkoholio kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2027 metų pabaigos ketina sukurti ne mažiau kaip 20 lietuvių kalbos lygio nustatymo testų, skirtų užsieniečiams ir užsienio lietuviams, ir patobulinti elektroninę registracijos į egzaminus ir egzaminų laikymo sistemą, pritaikytą užsienio lietuvių poreikiams.
Kaip atskiras prioritetas plane išskirtas gynybos ir saugumo pramonės vystymas. Tuo iki pat kadencijos pabaigos turėtų užsiimti Krašto apsaugos, Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Planuojama remti Ukrainos ir Lietuvos įmonių ginklų, šaudmenų gamybos ir kitus planuojamus gynybos pramonės projektus, siekiant panaudoti ukrainiečių patirtį ir ekspertizę, lokalizuoti Ukrainos gynybos pramonės įmonių veiklą Lietuvoje.
Kultūros ministerija iki 2028 metų vidurio turėtų įgyvendinti Europos žiniasklaidos laisvės aktą – iš esmės pagerinti žiniasklaidos veiklos sąlygas, stiprinti žiniasklaidos turinį, didinti skaidrumą, žurnalistų saugumo garantijas.
Teisingumo ministerijai norima paskirti bausmių vykdymo sistemos modernizavimo darbus. Ji iki ketvirtojo 2028 metų ketvirčio turėtų sukurti naują ir pertvarkyti esamą infrastruktūrą (įrengti 400 vietų kamerų tipo gyvenamąsias patalpas).
Vidaus reikalų ministerijai tektų sienos apsaugos iššūkiai.
„Didinti Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos Respublikos dalies) apsaugos efektyvumą, atsižvelgiant į aktualius saugumo iššūkius: įrengti ir atnaujinti būtiną infrastruktūrą, įsigyti reikiamas priemones, modernizuoti informacijos kaupimo ir analizės įrankius“, – šį veiksmą planuojama įgyvendinti 2028 metais.
Žemės ūkio ministerija ketina derėtis dėl didesnių ES išmokų žemdirbiams.
„Derybose dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos formuoti poziciją dėl Lietuvos poreikius atliepiančio ir didėjančio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimo, Lietuvai siekiant ES tiesioginių išmokų vidurkio“, – rašoma plane.
Be to, siekiama užtikrinti gyvulininkystės sektoriaus gyvybingumą ir plėtrą, nustatyti gyvulininkystės sektoriaus politikos kryptis ir priemones laikotarpiui iki 2030 metų.
Susisiekimo ir energetikos darbai
Gerinant kelių būklę Lietuvoje, iki paskutinio 2028 metų ketvirčio planuojama išasfaltuoti 160 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių, suremontuoti 105 tiltus ir viadukus valstybinės reikšmės keliuose.
Per kitus metus turėtų būti užbaigta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcija – sutvarkyta 42,83 km kelio.
Neatsisakoma planų įdiegti kelių rinkliavos sistemą (e. tolling) pritaikant principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“. I. Ruginienės Vyriausybė tai padaryti planuoja 2027 metų pradžioje, nors G. Palucko ministrų kabinetas tam buvo numatęs 2025 metų pabaigą.
Iki paskutiniojo 2028 metų ketvirčio planuojama išplėsti Vilniaus tarptautinį oro uostą – pastatyti T5 atvykimo terminalą.
Be to, Susisiekimo ministerija turėtų padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų ir į juos skaičių ne mažiau kaip 14 naujų krypčių ir įgyvendinti skrydžių prioritetinėmis kryptimis paklausos didinimo veiklas, skatinant užsienio turistus atvykti į Lietuvą.
Energetikos srityje numatoma atlikti projektavimo darbus ir pasirašius rangos sutartį pradėti sausumos jungties „Harmony Link“ statybą. Tam laiko numatyta iki antrojo 2028 metų ketvirčio.
Tarp svarbesnių darbų taip pat galima išskirti siekį išplėtoti ne mažiau kaip 8 gigavatus įrengtosios galios elektros energijos gamybos pajėgumų iš saulės, vėjo ar kitos atsinaujinančių išteklių energijos.
Taip norima užtikrinant, kad Lietuvoje elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių per metus būtų pagaminama daugiau, nei suvartojama.
