Žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ pajininkas ir buvęs įmonės „Hegelmann Transporte“ Transporto skyriaus vadovas Sergejus Karpovičius nevertė užsieniečių dirbti, nors su jais buvo įforminti fiktyvūs santykiai, trečiadienį konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Kaip pranešė LAT, Apeliacinėje instancijoje vyras buvo pripažintas kaltu dėl trečiųjų šalių piliečių išnaudojimo priverstiniam darbui savo dukters vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje.
LAT teisėjų kolegijos vertinimu, trečiosios šalies piliečių fiktyvus įdarbinimas įmonėje „Hegelmann Transporte“, nesilaikant Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimų, iš esmės atitinka galimo nelegalaus ir nedeklaruoto darbo turinį, tačiau nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl tokių asmenų išnaudojimo priverstiniam darbui.
Pasak kasacinio teismo, nenustačius išnaudojimo požymių, taip pat negalima ir kitų kartu nuteistų asmenų – žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ bei jos direktorės Juditos Karpovič Noreikienės – baudžiamoji atsakomybė už naudojimąsi priverstiniu darbu.
Todėl teisėjų kolegija apkaltinamąjį nuosprendį jiems panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
LAT vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas išnaudojimo priverstiniam darbui būtinus apgaulės, pasinaudojimo priklausomumu ir pažeidžiamumu požymius, pažeidė išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principą ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepagrindžia nei nukentėjusiųjų priklausomumo, nei jų pažeidžiamumo, o išvados dėl apgaulės yra prieštaringos ir nepagrįstos, byloje nenustatyta esminė priežasties, paskatinusi užsieniečius sutikti dirbti jiems pasiūlytą darbą ūkyje.
Atlikusi analizę, LAT kolegija pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad trečiųjų šalių piliečiai galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio variantą, o sprendimas dirbti ūkyje iš esmės buvo jų savarankiškas pasirinkimas, nulemtas lūkesčių likti Lietuvoje.
Kaip patvirtino bylos aplinkybės, nukentėjusiųjų valią varžančios kontrolės nebuvo ir jie turėjo pasirinkimo laisvę, nes pirminis pasiūlymas dirbti ūkyje ir darbas jame juos tenkino.
