Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį posėdyje pritarė Remigijaus Žemaitaičio ir grupės kitų parlamentarų pasiūlymui Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetą iki 2029 metų užšaldyti šių metų lygyje.
Be to, pagal šį pasiūlymą, nuo 2029 metų LRT būtų skiriamos mažesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų pajamų dalis. Vietoje 1 proc. GPM tektų 0,75 proc., o vietoje 1,3 proc. akcizų tektų 0,8 proc.
„Už“ tokius pakeitimus balsavo septyni BFK nariai, „prieš“ pasisakė keturi, vienas susilaikė.
Tai reiškia, kad R. Žemaitaičio ir dar 17 Seimo narių pasiūlymas toliau bus svarstomas Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Šiemet LRT biudžetas turėtų sudaryti 79,6 mln. eurų. Tuo metu valstybės biudžeto projekte numatyta, kad 2026 metais LRT asignavimai sudarytų 88,2 mln. eurų.
Seimo BFK trečiadienį balsavo ir dėl kito – Karolio Neimanto ir dar keturių „Nemuno aušros“ atstovų parengto – pasiūlymo, pagal kurį LRT tenkanti GPM dalis būtų sumažinta iki 0,5 proc. Kaip posėdyje informavo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, toks pakeitimas reikštų, kad LRT biudžetas kitais metais susitrauktų iki 56 mln. eurų.
Pritariančiųjų šiam pasiūlymui Seimo BFK nebuvo.
Laiko spaudimu
Prieš komiteto narių balsavimą kalbėjusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad šiuos pasiūlymus vertina kaip spaudimą.
„Iš tiesų dabar jaučiame didelį spaudimą. Mūsų veiklą tikrina įvairios institucijos. Valstybės kontrolės išvadų pasirodė esant negana. Kartu su šiais pasiūlymais niekaip kitaip vertinti negaliu – tik kaip spaudimą“, – sakė ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė be to pabrėžė, kad LRT yra gynybos dalis.
„Su tokiu biudžetu, jeigu bus įšaldytas (jau nešneku apie tą, kur 25 mln. eurų mažesnis), – LRT nebeturėtų galimybės pasiruošti dienai „X“. Tai yra nejuokinga, tai yra rimta. Todėl, kad transliuoti mes negalime sustoti. Turime ruošti ir slėptuves, ir nuo kibernetinių atakų saugotis“, – dėstė ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė dar pastebėjo, kad kitais metais auga kai kurios neišvengiamos LRT išlaidos.
„Vien Lietuvos radijo ir televizijos centrui, kuris taip pat yra valstybinė įstaiga, už paslaugas pagal naują sutartį ir Vyriausybės nutarimą turėsime kasmet mokėti papildomai 2 mln. eurų daugiau“, – sakė ji.
Posėdyje dalyvavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Raimondas Kuodis svarstė, kad LRT finansavimo modelis galėtų būti pakeistas taip, kad sudarytų tam tikrą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį.
„Mano siūlymas – nuo 0,11 proc. praėjusių metų BVP. Tai protingas skaičius, pasidarome šitą paprastą formulę ir važiuojame toliau. Taip bus subalansuotas augimas, viskas judės ta pačia proporcija. Nes visokie šaldymai reiškia institucijų mirtis“, – įspėjo jis.
A. Sysas paragino R. Kuodį iš tiesų užregistruoti tokį pasiūlymą.
Paties A. Syso parengtas projektas, pagal kurį LRT tenkančios GPM ir akcizų dalys palaipsniui būtų sumažintos iki atitinkamai 0,9 proc. ir 1 proc., komiteto posėdyje atmestas praėjusią savaitę.
