Naujasis nekilnojamojo turto mokestis dar net neįsigaliojo, o jau pasigirdo kalbų, kad jį reikėtų koreguoti. Mat akivaizdu – didelės naudos iš šio mokesčio nebus nei valstybei, nei savivaldybėms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas vasarą priimtą mokestį vadina parodija ir siūlo padaryti jį iš tiesų visuotinį. Finansų ministras ne prieš, bet, sako, pirmiau reikia gyventojus įtikinti, kad mokėti už būstą – naudinga.
Kol vidurvasarį galiausiai priėmė, keitė 9 kartus. Bet ruduo ramybės neatnešė. Nuo sausio įsigaliosiantį nekilnojamojo turto mokestį kritikuoja opozicija, nepatinka jis ir daliai pačių valdančiųjų.
Nors mokėti reikės ir už pagrindinį būstą, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas sako, kad mokėtojų beveik nebus.
„Tai, kas įvyko po NT mokesčio keitimo, tai parodija tokia buvo, nes padarėm tokią NT ribą, į kurią patenka vienetai netgi didžiuosiuose miestuose. 450 tūkst. vertės būstas vienam žmogui, tai jau čia Dubajui turbūt yra daugiau tokių, bet ne Lietuvoj“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Meta ironijos lygmuo, iš tikrųjų. Juk apie tai visą laiką buvo sakoma. Net tie žmonės, kurie moka turto mokestį šiuo metu, <...> tai jie to mokesčio nemokės“, – antrina Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė.
NT mokestį valdantieji keitė, kad, Registrų centrui atnaujinus turto vertes, žmonių esą neištiktų šokas. Nes mokėti ir nemažas sumas būtų tekę daugeliui.
Mokestinės turto vertės per 5 metus tikrai gerokai išaugo. Labiausiai butų: dvigubai, o kai kur daugiau nei dvigubai.
Mažiausias vertės pokytis – 50 proc. A. Syso idėja – iš naujo pradėti diskusiją, kad mokestis taptų visuotinis.
„Mes turėtume turėti mokestį, kuris yra visuotinis. Geriau visi moka ir moka po truputį. Ir žemės mokestis yra labai geras analogas“, – tikina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Juolab, anot Lietuvos banko vadovo, mokėti išties turėtų tie, kurie turtingesni.
„Jei valdai didžiulį turtą, matomai, kad gali ir progresyviai <...> sumokėti didesnį mokestį“, – priduria G. Šimkus.
„Nekilnojamo turto mokesčio esmė yra, kad ne tiktai stovėtų namas, bet būtų gatvė, būtų kanalizacija, šaligatviai, kaip infrastruktūra. Dabar mes sakom, kad tai yra šventas reikalas ir nieko nelieskit“, – sako A. Sysas.
Apie tai, kad iš NT mokesčio būtų galima surinkti daugiau lėšų, kalba ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Turto mokesčiai turi daug privalumų, iš jų galėtume surinkti trigubai daugiau, negu surenkame dabar. Šiaip ES šalys iš turto mokesčių, iš visų turto mokesčių, surenka apie 0,9 proc. nuo BVP. O mes surenkam 0,3. Tai iš tiesų yra neišnaudotas rezervas“, – pabrėžia jis.
Bet geriau išnaudoti – tai yra surinkti daugiau mokesčio – skubiai, sako, nepavyks. Žmonės į šį klausimą reaguoja itin jautriai.
„Tada, kai žmonės jį priims ir supras, ir nebus streikų dėl 20 eurų mokėjimo už butą, tada, akivaizdu, kad visuomenė jį priima ir galima priimti“, – priduria ministras.
Lietuvos bankas siūlo keisti mokesčio modelį. Finansų ministrui modelis tinka.
Bankas sako, kad mokestines vertes reikėtų atnaujinti dažniau, nei kas 3 metus. Toks dažnumas įsigalios nuo kitų metų. Bet dažnumas tinka Biudžeto komiteto vadovui.
Buvusios Premjerės manymu, teisingiausia būtų nekilnojamojo turto mokestį diferencijuoti. Nes turto vertės tarp savivaldybių skiriasi ne procentais, o kartais.
