Nuo kitų metų prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, per kurį bus galima pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas. Specialistai ragina gyventojus būti budrius – gali daugėti investicinio sukčiavimo atvejų.
Žengti nuo antrosios pensijų pakopos ar ne? Štai kur klausimas. Nuo kitų metų visi norintieji per dvejus metus galės atsiimti savo sukauptas lėšas. Tokia galimybė prieš kelerius metus buvo sudaryta Estijoje, ja pasinaudojo daugmaž trečdalis kaupusiųjų.
„Ketvirtadalis pinigų buvo tiesiog išleista pirkiniams, ketvirtadalis liko bankuose kaip indėliai padėti, o dešimtadalis buvo panaudotas paskoloms padengti“, – pasakoja LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.
Sąskaitas pasieks ne visa sukaupta suma – iš jos bus atimtos „Sodros“ ir skatinamosios valstybės biudžeto įmokos, pinigai bus pervedami ne iškart.
„Dvi esminės žinutės – iš sumos „Sodra“ išskaičiuos 30–40 proc. – suma bus mažesnė pasiimama. Antra, ji bus išmokama vieną kartą pasibaigus ketvirčiui – nebus išmokama dažnai“, – sako Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Anot specialistų, vienas iš pavojų – sukčiai, kurie sieks pasinaudoti iš fondo atsiimtais gyventojų pinigais.
„Sukčiai renka visą informaciją, kuri yra viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, jie veikia proaktyviai, tai tokių pasiruošimo ženklų tikrai yra“, – aiškina Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.
Skaičiuojama, kad kiekvienais metais, patikėję investicinio sukčiavimo schemomis, žmonės netenka apie 4 milijonų eurų, prognozuojama, kad, pradėjus atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, ši suma augs.
„Sukčiai, apsimetę investavimo platforma, siūlo gyventojams pereiti į tą platformą, išeiti iš antros pensijų pakopos ir visas lėšas ten pervesti - čia yra pagrindinis pavojus. Finansų įstaigos pačios be jokio prašymo neskambina gyventojams ir nesiūlo investicinių patarimų“, – pažymi Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Dažnai pradeda skambinti arba kitaip susisiekia neva teisininkai, kurie jau padės atgauti tas investicijas, tai vėlgi yra sukčiavimo schemos dalis, nes tie neva teisininkai yra tie patys sukčiai – sumoki neva teisininkams ir prarandi dar papildomus pinigus“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė E. Lukošienė.
Ekspertai sako – keisdami įstatymą, neapsižiūrėjo ir politikai, mat nurodoma, kad per dvejų metų pereinamąjį laikotarpį gyventojai pinigus iš antrosios pensijų pakopos gali pervesti ne tik į savo asmeninę sąskaitą.
„Jis gali nurodyti bet kurią sąskaitą, vėlgi tai yra terpė sukčiams, nes sukčius tikrai pasirinks „bet kokią“ sąskaitą arba, tiksliau sakant, savo, sukčiautojo, sąskaitą. Žmogus galės pervesti į tokią sąskaitą, tai tikrai ragintumėm atsižvelgti į tai, kad tokią riziką suvaldytumėte“, – ragina T. Gudaitis.
„Pinigai turi būti pervedami į dalyvio sąskaitą, bet mes, ministerija, ruošiam raštą Lietuvos bankui, kad jis paruoštų rekomendacijas, tokias dar įtvirtinančias, kad bankai pervestų tik į asmenines žmonių sąskaitas“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Estijoje atliktas tyrimas parodė, kad sprendimas atsiimti pinigus buvo susijęs su gyventojų finansiniu raštingumu
„Tie, kurie mažiau raštingi, kurie turi mažiau santaupų arba turi skolų tokių greitų ir be užstato, buvo linkę iškart atsiimti tuos pinigus, o tie, kurie yra finansiškai raštingesni, svarstė, svėrė, gal dalį išėmė, bet dalį paliko – taip sakant, tuos kiaušinius išskirstė į skirtingas pintines“, – tvirtina V. Matulaitis.
Apsisprendę likti antrojoje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o, suprastėjus finansinei situacijai, metams įmokas stabdyti su galimybe šį laikotarpį pratęsti.
