Ruduo – gripo ir peršalimo sezono pradžia, tad ne vienam tenka kreiptis į gydymo įstaigas dėl laikinojo nedarbingumo pažymos išdavimo ir Ligos išmokos. Į gydytojus dėl šios pažymos kreiptis tenka ir tėveliams, turintiems likti namie ir slaugyti sunegalavusias atžalas. Dalis jų vienu metu dirba keliose darbovietėse – ne visu etatu ir tik nuotoliu, tad kyla klausimas, ar galiu dirbti, jei slaugau vaiką ir gaunu Ligos išmoką?
Į LRT Girdi kreipėsi vilnietis Gintaras (vardas pakeistas), su žmona auginantis du mokyklinio amžiaus vaikus.
Pasak jo, rudenį ir žiemą, susirgus vaikams, dažnai tenka kreiptis į gydytoją ir, dažniausiai, vienam iš tėvų gauti laikinąjį nedarbingumą.
Pašnekovas aiškino, kad su žmona tai daryti stengiasi pakaitomis.
Vyras teigė, kad be pagrindinio darbo, kurį dirba kontaktiniu būdu, jis taip pat ne visu etatu dirba ir vienoje IT įmonėje. Kadangi darbą galima atlikti nuotoliu, jis domėjosi, galbūt vienoje iš darboviečių galėtų dirbti net ir turėdamas laikiną nedarbingumą.
„Nesergu pats, slaugau vaikus, tačiau, kai jie užmiega, kelioms valandoms galėčiau prisėsti prie kompiuterio ir atlikti užduotis“, – argumentavo Gintaras.
Skiriama už prarastas pajamas
Jei sunegalavote ar sunegalavo jūsų vaikas, pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs žmogaus sveikatos būklę ir skyręs gydymą, išduoda laikino nedarbingumo pažymėjimą, kuris pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą bei suteikia teisę gauti Ligos išmoką.
Pasak „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus patarėjos komunikacijai Malgožatos Kozič, svarbu suprasti, kad teisę gauti ligos išmoką turi apdraustieji asmenys, jeigu jie tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamas, tai numato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
Dirbantiesiems keliose darbovietėse ligos išmoka skiriama ir mokama tik tuo atveju, jei laikinojo nedarbingumo metu jie nedirba nė vienoje darbovietėje ir dėl ligos praranda darbo pajamas.
Paprastai tariant, jei žmogus nedarbingumo laikotarpiu vienoje darbovietėje dirba, o kitoje dėl ligos ar traumos nedirba, jam ligos išmoka negali būti skiriama, nes jis nedarbingumo laikotarpiu dirbo ir neprarado darbo pajamų.
„Ligos išmokos dydis yra apskaičiuojamas pagal visas žmogaus turėtas draudžiamąsias pajamas. Todėl turinčiam kelis darbdavius ar vykdančiam kelias savarankiškas veiklas žmogui, kuriam dėl ligos ar traumos yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka negali būti skiriama ir apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną žmogaus darbovietę ar atskirai pagal kiekvieną jo vykdomą veiklą“, – aiškino „Sodros“ atstovė.
Ji pridūrė, kad, jeigu žmogus sirgdamas ar slaugydamas sergantį vaiką jaučiasi pakankamai gerai, kad galėtų dirbti, jis gali individualiai susitarti su darbdaviu dėl darbo režimo, pavyzdžiui, darbo nuotoliu.
Tokiu atveju jam ir toliau būtų mokamas darbo užmokestis, tačiau nedarbingumo pažymėjimas nebūtų išduodamas, o ligos išmoka nebūtų skiriama.
Laikinasis nedarbingumas – visoms darbovietėms
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai taip pat mano, kad jeigu darbuotojas turi išduotą laikinąjį nedarbingumą, laikinasis nedarbingumas turėtų būti taikomas visoms darbuotojo darbovietėms.
„Paaiškiname, jog darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turėtų žymėti esamą faktinę situaciją, tai yra, jeigu darbuotojas dirba – žymimas darbo laikas, jeigu darbuotojui išduotas laikinasis nedarbingumas ir darbuotojas faktiškai nedirba – laikinojo nedarbingumo laikotarpis“, – komentavo VDI atstovai.
Ką daryti, jei susirgau aš ar mano vaikas?
„Sodros“ atstovės M. Kozič teigimu, susirgus, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kad jis diagnozuotų ligą, paskirtų gydymą ir išduotų nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį neatvykimą į darbą dėl ligos. Tuomet reikia informuoti savo darbdavį arba visus darbdavius apie tai, kad susirgote ir negalite atvykti į darbą nedarbingumo pažymėjime nurodytu laikotarpiu.
Darbdavys privalo apskaičiuoti ligos išmoką iš savo lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas, sutampančias su žmogaus darbo grafiku, bei pateikti užpildytą NP–SD2 pranešimą „Sodrai“. Tai – pranešimas, teikiamas dėl išmokos skyrimo darbuotojui.
Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingiems ir dėl to praradusiems darbo pajamų.
„Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas“, – taisykles aiškino M. Kozič.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Ji pabrėžė, kad, norint gauti ligosi išmoką, svarbu pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“.
Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Vieną kartą pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams ir dar vienus metus atgal.
