Lietuvoje vis daugiau dirbančių pensininkų. Nors daugiausia jų – ką tik sulaukusių pensijos ir tęsiančių karjerą, dirba net 90-mečiai. Darbdaviai sako, kad ypač provincijose tokie darbuotojai – tikras išsigelbėjimas. Jie ne tik užpildo trūkstamas vietas, bet ir yra mažiau įnoringi dėl atlygio.
Nors vienoje Panevėžio rajono parduotuvėje yra išmanusis kasos aparatas, 80-metė Stefanija iki šiol naudoja medinį skaičiuotuvą.
„Ta kompiuterinė kasa... ilgiau pirkėjui laukti, greičiau ant skaitliukų [suskaičiuoju] ir bendrą sumą tada įmušu“, – tikina moteris.
Stefanija šioje parduotuvėje dirba jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Nors į pensiją išėjo prieš 20 metų, sako net nesvarsčiusi nebedirbti. Moteris džiaugiasi, kad turi veiklos ir dar gali padėti anūkams.
„Anūkas Vilniuje gyvena, mokosi, nuomoja butą, tai ką aš čia uždirbu, atiduodu į Vilnių anūkui už butą. Mums tai tikrai nereiktų, užtektų abiem, bet va, padedam vaikui“, – sako Stefanija.
Parduotuvės, kurioje dirba Stefanija, direktorė sako, kad ši pardavėja – tikras išsigelbėjimas. Kaime surasti darbuotojų sunku, o neretai reikalauja ir didelio atlygio.
„Parduotuvėje neišgali mokėti didelių atlyginimų, mes tegalim mokėti minimumą ir tai, yra tokių mėnesių, kur tą minimumą vos susirenkam, kadangi klientų labai stipriai mažėja“, – sako direktorė Janina Krikštaponienė.
Rokiškėnas 90-metis Povilas taip pat vis dar dirba. Ir ne vienoje, o net šešiose įmonėse. Jų savininkus ir darbuotojus konsultuoja darbų saugos klausimais, veda mokymus.
„Likau vienas, labai liūdna būti vienam namuose, tai biški ir darbuojuosi. Padedu darbdaviams, kad užkirstų kelią nelaimingiems atsitikimams“, – pabrėžia vyras.
Povilas sako su darbdaviais dėl atlygio labai nesiderantis.
„Aš gerą pensiją gaunu, man problemos nėra. Pinigų – kiek padirbu, pagrinde po vieną valandą į savaitę kiekvienoje įmonėje, jeigu reikia – ir daugiau“, – dėsto Povilas.
Vienas iš Povilo viršininkų sako, kad tokį specialistą rasti provincijoje ypač sunku – jų praktiškai nėra, tenka samdyti įmones iš didmiesčių. O tai ir kainuoja daugiau, ir priežiūros sulaukiama mažiau.
„Labai tvarkingas žmogus, disciplinuotas, tokių reta. Įmonė iš kitur atvažiuos kartą į mėnesį, o čia turi žmogų, kuris, na, nuobodu jam namuose, ateina jis, kad ir valandą, dvi per savaitę, pasiklausia, gal ko reikia“, – sako vienos įmonių direktorius Giedrius Rimkus.
„Sodros“ duomenimis, kas aštuntas, gaunantis senatvės pensiją ir toliau dirba, tokių – apie 80 tūkst. Kasmet šis skaičius auga. Vidutiniškai jie uždirba 1 100 eurų į rankas.
„Priežastys tokios, kad tiesiog nori dar likti ir jaučiasi reikalingi darbo rinkoje. Ir matome, kad gana didelė dalis tarp dirbančių pensininkų yra vadovai, kvalifikuoti specialistai, kurie tiesiog dar tęsia savo karjerą“, – nurodo „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič.
Pagal senatvės pensijos gavėjų aktyvumą darbo rinkoje Lietuva stipriai išsiskiria iš kitų šalių. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 13 proc. Europos Sąjungos gyventojų, pradėjusių gauti senatvės pensiją, toliau dirba. Lietuvoje šis rodiklis – 44 proc.
