Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigia, kad keturių dienų darbo savaitė ateityje yra neišvengiama ir turėtų būti taikoma visuotinai. Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis idėją vadina politiniu futurizmu, kiti verslo atstovai sako, kad verslas trumpesnei darbo savaitei nepasiruošęs, pokyčiai reikalauja didelių investicijų.
Energetikos bendrovėje „Gijos“ 80 proc. darbuotojų dirba ne penkias, o keturias dienas per savaitę. Toks darbo modelis taikomas jau kelerius metus. Anot įmonės atstovės, dirbant mažiau dienų padidėjo darbo efektyvumas, o darbuotojai turi daugiau laisvo laiko šeimai, pomėgiams, mokymuisi.
„Visi mes dirbam pilnu krūviu, pilną darbo dieną, tai reiškia 40 darbo valandų, tačiau penktadienis pas mus yra budėjimo diena. Mes turim užtikrinti nenutrūkstamą darbą ir savo paslaugų teikimą, todėl penktadieniais žmonės pasirenka, kokiu darbo ritmu dirbti, kur būti“, – pasakoja „Gijų“ žmonių ir kultūros komandos vadovė Rūta Baleišienė.
Vis dėlto daliai darbuotojų trumpesnės darbo savaitės pritaikyti neįmanoma. Penktadalis bendrovės darbuotojų turi užtikrinti nuolatinį šilumos ar karšto vandens tiekimą klientams.
„Ten kur, kaip ir sakėt, reikia 24/7 darbo modelio, tai taip žmonės ir dirba. Mes jiems tada stengiamės atlyginti kitomis motyvacinėmis priemonėmis, kad jie negali pasinaudoti keturių dienų darbo savaitės modeliu“, – nurodo R. Baleišienė.
Paskirtoji premjerė I. Ruginienė sako, kad keturių darbo dienų savaitė yra neišvengiama ir turėtų būti taikoma visiems. Politikė pabrėžia – darbo vietose daugėja technologijų ir nuotolinio darbo, tai leidžia lanksčiau derinti darbą ir poilsį. O trumpesnė darbo savaitė skatintų produktyvumą.
„Keturių dienų darbo savaitė yra apie kokybiškai pailsėjusį darbuotoją ir jo produktyvesnį darbą per trumpesnį laikotarpį už tą patį atlyginimą. Tikrai neatsisakau tos idėjos ir minties ir apie tai kalbu su socialiniais partneriais. Ir mano didžiausia svajonė, kad socialiniai partneriai sutartų“, – teigia I. Ruginienė.
Pramonininkų konfederacijos ekonomistė sako – kol kas tokio modelio Lietuvoje taikyti neįmanoma. Verslui reikia didelių investicijų, o pinigų – nėra.
„Dar ne vieno premjero kadencijos reikės, kad mes galėtume po truputį judėtume“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.
„Bet tai turėtų vykti kartu su daug didesniu automatizavimu, kuriuo atsiliekame visa Europos Sąjunga: robotizacija, skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto toks tikrai sisteminis integravimas, kuris apimtų visą šalį“, – pridūrė ekonomistė.
Verslo konfederacijos prezidentas trumpesnes darbo savaitės idėją vadina politiniu futurizmu ir sako, kad toks pokytis būtų įmanomas tik tada, kai pinigai darbuotojui taptų antraeiliu dalyku.
„Man kartais atrodo, kad tai yra politinio lozunginio kalbėjimo tema, o ne tikro suvokimo, kokiam mes ekonominiam, socialiniam pasaulyje gyvenam“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis.
„Mes matom kitą problemą: darbuotojai kaip tik neina atostogauti, o kaupia tas atostogų dienas, kad paskui būtų jiems išmokami pinigai, tai vis dėlto atlyginimas – kol kas didžiausias motyvatorius darbuotojui“, – priduria A. Romanovskis
„Prieš daugiau nei 100 metų buvo didžiulės diskusijos ar reikia 8 valandų darbo dienos, tai buvo tie patys argumentai, lygiai taip pat piešiama katastrofinė situacija, bet dabar visi dirbam ir mums atrodo, kaip visiška norma“, replikuoja I. Ruginienė.
„Tai lygiai taip pat ir šitas modelis“, – sako premjerė.
Pagal keturių darbo dienų savaitės modelį Lietuvoje nuo 2023-ųjų dalyje viešųjų įstaigų gali dirbti tėvai, auginantys iki trejų metų vaikus.
