Derybose su JAV dalyvavusi Neliupšienė: prekybos karo kaina būtų daug skausmingesnė

Liepos pabaigoje tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovų pasiektas politinis susitarimas dėl prekybos yra geras, pagalvojus, kokia galėtų būti alternatyva, sako šiose derybose asmeniškai dalyvavusi ES ambasadorė JAV Jovita Neliupšienė.

„Jeigu būtume ėję ir tikėjęsi, kad galima priimti sprendimą dėl prekybos karo, tada tikriausiai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tai kainuotų. Ta kaina būtų daug skausmingesnė“, – interviu LRT.lt sakė ji.

Pašnekovė šiek tiek papasakojo apie nuo balandžio vidurio vykusių derybų užkulisius, įvertino, kokį poveikį nauji muitai turės amerikiečiams, verslui Lietuvoje.

„Didžiąją dalį tų muitų sumokės JAV vartotojai“, – neabejojo ji.

„Lietuva ir kitos valstybės irgi neveikia izoliacijoje. Mūsų tiekimo grandinės yra ypač susijusios su Vokietijos automobilių pramone“, – priminė J. Neliupšienė.

– Ar jūs pati asmeniškai kaip Europos Sąjungos ambasadorė JAV kokia nors forma dalyvavote derybose dėl prekybos susitarimo?

– Taip, dalyvavau susitikimuose. Išskyrus paskutinį, kuris vyko Škotijoje.

– Ką galėtumėte apie šias derybas papasakoti? Ar jos buvo sudėtingos? Kokie buvo pagrindiniai nesutarimo taškai?

– Kai pradėsime rašyti knygas, tada apie detales galėsime papasakoti. Manau, didžiausias aiškumas yra tai, kad Europos Sąjungai muitai niekada nebuvo pagrindinis prekybos politikos instrumentas.

Dėl to ir derybose ne vieną kartą buvo aptarta, kad yra kitų priemonių, kaip būtų galima išspręsti klausimus, kuriuos JAV pusė mato kaip esminius. Tai – prekybos deficito subalansavimas, platesnė prieiga prie rinkos, nei yra dabar, kaip surinkti tam tikrus mokesčius, kuriuos jie norėjo bet kuriuo atveju rinkti. Tai yra klausimai, dėl kurių ir vyko derybos.

– Ar intensyvus buvo šis darbas?

– Prekybos komisaras Marošas Šefčovičius apie dešimt kartų arba susitiko gyvai, arba nuotoliu su JAV komercijos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir prekybos atstovu Jamiesonu Greeru.

Be to, vyko techniniai pasiruošimai susitikimams. Jų buvo ne tik liepą, jie prasidėjo nuo balandžio vidurio ir vykdavo jei ne kas savaitę, tai kas antrą savaitę. Manau, intensyvumas buvo gana didelis.

– Liepos pabaigoje susitarimas pasiektas – ar jis geras?

– Pirma, Europos Sąjungoje muitų niekas nenori. Antra, reikia pagalvoti – o kokia yra alternatyva? Iki to politinio susitarimo, kuris pasiektas, turėjome 10 proc. tarifą beveik viskam (70 proc. ES eksporto), turėjome 25 proc. ir 2,5 proc. (iš viso 27,5 proc.) automobiliams, 50 proc. plienui ir aliuminiui, o dar nepabaigtas nacionalinio saugumo bylas, kurias JAV pusė yra pradėjusi, bandydama išsiaiškinti, ar kas nors nepiktnaudžiauja nacionalinio saugumo klausimais tokiose srityse kaip vaistų pramonė, puslaidininkiai, aviacija.

Kitas dalykas – buvome gavę laišką iš prezidento Donaldo Trumpo, kuriame buvo sakoma, kad jeigu derybos nepavyktų, ES būtų taikomas 30 proc. muitas. Turint omenyje, kad JAV ir ES suprekiauja 1,7 trilijono eurų per metus, alternatyva, jog būtų taikomi dar aukštesni tarifai, nei pavyko susiderėti, turbūt nėra pati geriausia.

Kita šio sandorio dalis – į 15 proc. įsiskaičiuoja visi kiti papildomi galimi mokesčiai. Bent kai kalbame apie farmaciją, tai ir visų būsimų muitų taikymas.

– Kalbant apie tuos 15 proc., galime palyginti su kitomis šalimis: Brazilija gavo 50 proc., Kanada – 35 proc., Indija – 25 proc., Japonija, Pietų Korėja – tiek pat, 15 proc., o Didžiajai Britanijai teko 10 proc. Tai muitai ES dabar dideli ar maži?

– Bet koks muitas yra per didelis, jeigu vertintume iš mūsų perspektyvos. Tačiau, kaip ir sakiau, klausimas – kokia alternatyva. Muitai kitoms šalims yra kur kas didesni, visoms, išskyrus Didžiąją Britaniją. Manau, kad geriau turėti mažesnį nei didesnį tarifą.

Kita vertus, ES esame didžiausi JAV prekybos partneriai. Manau, kad tą procentą sumokės, viena vertus, verslas (nes turės investuoti). Kita vertus, tai bus perkelta vartotojui. Didžiąją dalį tų muitų sumokės JAV vartotojai.

– 15 proc. dydis turi kažkokią logiką? Nuo ko jis priklausė? Ar tai labiau politinis sprendimas?

– To reikėtų klausti JAV pusės. Paaiškinti tuos 15 proc. yra gana sudėtinga. Tačiau kas yra svarbu šiuo atveju tiek Lietuvos, tiek viso ES verslui – kad į šį dydį įsiskaičiuoja visi kiti tarifai. Kitaip, nei buvo su automobiliais ar jų dalimis, kai buvo skelbiama apie 25 proc., o įmonės iš tikro mokėjo 27,5 proc.

Šiuo atveju susitarime esantis 15 proc. mokestis įskaičiuoja visus kitus galimus papildomus priedus.

– Europai išties svarbu tai, kad 15 proc. bus apmokestinami čia pagaminti automobiliai, vaistai. Ar šios prekių kategorijos derybų metu sulaukė išskirtinio dėmesio?

– Automobiliai ir jų dalys sudaro gana didelę dalį mūsų eksporto į JAV. Be to, ES įmonės, kurios šiuo metu jau yra įsikūrusios JAV ir ten gamina automobilius vietos rinkai, taip pat – Pietų Amerikos rinkai, didžiąją dalį savo detalių importuoja.

Kas buvo iki šiol – 27,5 proc., beveik trečdalis vertės – buvo nepakeliama verslui. Kai kurie ekonomistai sako, kad neįmanoma taip prekiauti. Jau nekalbant apie tai, kad plienui ar aliuminiui taikomas 50 proc. tarifas. Tai praktiškai apriboja prekybą. Nors ES, kitaip nei su automobiliais, plienas ir aliuminis nėra didelė eksporto dalis. Eksportuojame tik labai nišinius produktus, kurių JAV pati negamina.

Taigi tos derybos turėjo labai daug niuansų vien dėl to, kad kalbame apie skirtingas apimtis ir sudėtis. Svarbu pastebėti, kad didelė dalis JAV pagamintų europietiškų automobilių yra eksportuojama. BMW ar „Mercedes-Benz“ yra didžiausi eksportuotojai iš JAV. Didelė tikimybė, kad, uždėjus labai didelius mokesčius, tai pakenktų ir pačiam JAV eksportui.

Derybos turėjo labai daug niuansų.

Dar grįžtant prie paaiškinimo, kodėl mokestis ES yra mažesnis: taip yra, nes taip, yra importuojama į JAV, bet jie gamina ir patys ir tada yra eksportuotojai, o tai prisideda prie jų ekonomikos augimo.

– Taip pat susitarime yra sąrašas prekių, kurioms nauji muitai nebus taikomi, tai – orlaiviai ir jų dalys, tam tikri chemijos, žemės ūkio gaminiai, žaliavos. Nurodoma, kad šis sąrašas turėtų plėstis. Tai bus tolesnis jūsų darbo laukas?

– Liepos pabaigoje buvo pasiektas politinis susitarimas ir JAV prezidentas paskelbė savo įsaką, kokie muitai bus taikomi ir ES. Tačiau dar reikia susitarti ir aprašyti visas įmanomas detales. Tas sąrašas iš esmės yra sutartas ir jį dar galima bus plėsti. Taigi netaikyti arba taikyti nulinius muitus. Žinoma, toliau reikės derėtis ir derinti jį.

– Galbūt galėtumėte įvardinti, ką dar norima į jį įtraukti?

– Kuo daugiau, tuo geriau.

– Yra dar du susitarimo punktai, dėl kurių aiškumo – netgi mažiau nei dėl muitų. Pirma, tai įsipareigojimas per 3 metus nupirkti amerikietiškos energetikos produktų ir puslaidininkių už 790 mlrd. dolerių. Ar tai apskritai įmanoma? Kas bus, jei to neįvykdysime? Kokia šių išlaidų prasmė Europai?

– Šis skaičius yra tai, kiek ES šalys narės ketina išleisti šiems energetiniams resursams. Be to, į sumą įeiną ir puslaidininkiai, kurių didžiąją dalį perkame iš JAV. ES šiuo metu pati finansuoja penkias vadinamąsias „gigagamyklas“ – didžiuosius duomenų centrus, kuriuose bus vystomas dirbtinis intelektas. Tad tų puslaidininkių net ir viešajame sektoriuje reikės. Realiai be jų šiandien niekas neveikia.

Kita dalis yra energetikos ištekliai, į kuriuos įeina ne tik suskystintosios gamtinės dujos (SGD), bet ir perdirbtos naftos produktai, prisodrintas uranas. Kaip žinia, ES iki 2026 m. pabaigos yra įsipareigojusi atsisakyti rusiškų SGD. Taigi dujų poreikis vidaus rinkai tikrai didės.

Šiuo metu ES vien SGD pirkimui išleidžia apie 70 mlrd. eurų per metus. Galime nesunkiai suskaičiuoti, kad visam kitam ta suma per trejus metus nėra didelė. Ypač, turint omenyje, kad atsisakome rusiškų SGD ir prisodrinto urano.

– Dar yra pažadas Amerikoje iki 2029 metų investuoti 600 mlrd. dolerių. Lietuva irgi turės prie to prisidėti? Viešai jau žinoma, kad JAV investicinių planų turi SBA grupė, „Teltonika“. Galima sakyti, kad šios bendrovės prisideda prie geresnių transatlantinių santykių?

– Europos Komisija pirmiausia skaičiavo didžiųjų ES bendrovių planuojamas investicijas. Be to, reiktų pasakyti, kad ES šiuo metu yra didžiausias užsienio investuotojas JAV. Skaičiuojama, kad investicijų lygis sudaro apie 5,4 trln. eurų. Tai 600 mlrd. eurų suma nors yra didelė, bet bendrame kontekste reikia suprasti, kad tai yra per kelerius metus.

Galima grįžti prie tos pačios ES automobilių pramonės, kurios įmonės yra vienos didžiausių investuotojų JAV. Tam, kad jos galėtų toliau ne tik gaminti ir plėsti, bet ir eksportuoti savo automobilius, natūraliai jau yra paskelbusios apie ketinimus investuoti (pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ skelbė apie 40 mlrd. eurų siekiančius planus – LRT.lt).

Aišku, kad kiekvienos įmonės (ar lietuviškos, ar kitos ES šalies) investicijos prisidės prie bendros sumos.

– Bendrai Lietuvoje didelio nerimo dėl didesnių muitų į JAV nėra. Tai gali paveikti ten eksportuojančias bendroves, bet reikšmingo makroekonominio efekto nesitikima. Tuo metu kitose ES šalyse nuotaikos pesimistiškesnės. Ar galėtumėte įvardinti, kurioms Bendrijos šalims šis susitarimas aktualiausias?

– Kiekvienai ES šaliai, taip pat ir Lietuvai, svarbiausia yra tai, kad susitarimas įneša stabilumo, aiškumo ir galimybę prognozuoti.

Aktualiausia, žinoma, toms šalims, kurių prekėms yra taikomi didžiausi muitai arba jie keičiasi labiausiai. Šalims, kurios turi didelę ir išvystytą automobilių pramonę, kurios eksportavo tiek automobilius, tiek jų dalis, didesni muitai kenkia labiausiai.

Iš to, ką girdime iš prezidento D. Trumpo apie visą vaistų pramonę, jeigu nebūtų susitarimo, tai keltų nemažą nerimą toms šalims, kurios turi išvystytą vaistų pramonę. Tai – Airija, Italija, Prancūzija, Belgija ir kitos.

Lietuva ir kitos valstybės irgi neveikia izoliacijoje. Mūsų tiekimo grandinės yra ypač susijusios su Vokietijos automobilių pramone. Gaminame detales jai. Turime ir farmacijos, pavyzdžiui, Amerikos įmonė („Thermo Fisher Scientific“ – LRT.lt) Lietuvoje yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų.

Taigi poveikis Lietuvai tikriausiai jausis. Jis gal nėra toks dramatiškas kaip kitoms šalims, bet, matyt, teks investuoti į efektyvumą, automatizaciją ir produktyvumą.

– Susitarimo kritikai sako, kad jis labai vienpusis – aiškus laimėtojas yra JAV, o ES tik nukenčia. Nuspręsta atsakomųjų priemonių nebetaikyti, bet gal reikėjo ir mums apriboti prekybą?

– Tai yra politinis Europos valstybių vadovų sprendimas. Svarbiausia, kad mūsų prekybos santykiai yra tokie platūs (nuo žemės ūkio iki automobilių, iki kosmoso pramonės ar farmacijos), apima visus sektorius.

Jeigu būtume ėję ir tikėjęsi, kad galima priimti sprendimą dėl prekybos karo, tada tikriausiai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tai kainuotų. Ta kaina būtų daug skausmingesnė. Labai sunku nuspėti, kokioje vietoje būtume sustoję – kokiame lygyje būtų atsidūrę muitų tarifai.

Sunku nuspėti, kokioje vietoje būtume sustoję.

– Dabar dėmesio centre yra rusišką naftą perkanti Indija. D. Trumpas kalba apie tai, kad dėl to Indijai gali būti įvesti didesni muitai, taip pat apie antrinius muitus Rusijai. Ar palaikytumėte tokias priemones?

– Šiuo metu JAV prezidentas sako, kad reikia sustabdyti karo mašinos palaikymą. Bet kokios priemonės, kurios sustabdo Rusijos karo prieš Ukrainą finansavimą, manau, yra svarstytinos ir geros.

Kaip žinia, apie antrines sankcijas JAV yra pasisakęs ne tik prezidentas, bet ir Kongresas, kur svarstomas Lindsey Grahamo pateiktas teisės aktas, kad būtų galima įvesti antrines sankcijas šalims, kurios prekiauja tam tikrais produktais su Rusija.

Tačiau pirmiausia reikėtų pažiūrėti, ar tai materializuosis, ar tai bus didesnio veiksmo, derybų su Rusija dalis. JAV derasi su daugybe pasaulio valstybių tiek dėl muitų, tiek dėl prieigos prie rinkos. Visada sakau, kad pirmiausia pažiūrėkime, kas įvyks, o po to galima bus aptarinėti.