Europos Komisija antradienį pristatė planą iki 2027 metų pabaigos uždrausti visą dujų importą iš Rusijos. Europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus vertinimu, tai stiprus ir ambicingas žingsnis.
„Europiniu lygiu tai labai ambicingas komunikatas. Nebūkime naivūs, kad čia visi turi tokią pat poziciją kaip didžioji dauguma žmonių Lietuvoje. Ne, taip tikrai nėra“, – LRT.lt sakė jis.
Kelios priemonės
Antradienį oficialiai pristatytame Europos Komisijos komunikate numatyta teisinėmis priemonėmis Europos Sąjungoje visiškai uždrausti rusiškas dujas.
„Per mėnesį Komisija pateiks siūlymą dėl draudimo pirkti rusiškas dujas vadinamosiose „spot“ biržose. T. y. kur pateikiamos esančios laisvos dujos ir aukciono būdu perkama. Tai galiotų visiems naujiems ir galiojantiems kontraktams. Draudimas įsigalioja nuo 2025 metų pabaigos – labai greitas vykdymas ir vien šia priemone realiai trečdalis dujų nukertama.
Paskui taikomasi toliau. Kitą mėnesį bus pateiktas siūlymas apskritai dėl visų dujotiekių ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD). Tai galiotų ilgalaikiams kontraktams iki 2027 metų pabaigos“, – pasakojo V. Sinkevičius.
Buvęs eurokomisaras pridūrė, kad iš viso numatytos septynios priemonės, tarp jų – ne tik rusiškoms dujoms ir naftai, bet ir atominei energetikai.
„Atsargiai žiūriu dėl pastarojo punkto, nes į jį labai jautriai reaguoja prancūzai. Bet yra netgi ir tai įtraukta. (...) Tiesa, ir dėl dujų jau girdime, kad vengrai bando sabotuoti, jų komisaras jau turi savo nuomonę“, – komentavo pašnekovas.
Baimė dėl Trumpo
V. Sinkevičius pridūrė prieš tai bijojęs, kad, Donaldui Trumpui „užspaudus“ Ukrainą ir pasiekus susitarimą dėl „kvazitaikos“ Rusijos pradėtame kare, Jungtinių Valstijų prezidento pėdomis gali pasekti ir kai kurie europiečiai.
„Tada D. Trumpas lėktų į Maskvą susitikti su Vladimiru Putinu kartu pasiėmęs verslo delegaciją. Nerimavau, kad čia irgi pradėtų kelti galvas visi tie dujotiekių mylėtojai. Jie sėdi nuliūdę, jų pramonė čia netenka daug pinigų, nes dujotiekiai nutiesti, pigios dujos turėjo atitekėti. Tų mylėtojų čia labai daug“, – susitikime Strasbūre sakė Europos Parlamento narys.
LRT.lt jau rašė, kad, šių metų pradžioje nutrūkus tranzitui per Ukrainą, Rusijos dujų ir naftos bendrovei „Gazprom“ yra likęs tik vienas iš anksčiau veikusių keturių dujotiekių į Europą. Tiesa, Kremliaus valdoma monopolininkė pastaraisiais metais didino prekybos suskystintosiomis gamtinėmis dujomis (SGD) apimtis.
Iki karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį Rusija turėjo keturis tiesioginius kelius į Senąjį žemyną: du „Nordstream“ vamzdynus, Jamalo, „Turkstream“ ir Ukrainos tranzito dujotiekius.
Dujų srautus į Europą Rusija pati pradėjo riboti dar 2021 m. pabaigoje. Prasidėjus karui, dalis šalių pačios atsisakė rusiškų energijos išteklių. Pavyzdžiui, Lietuvoje rusiškos naftos, gamtinių dujų ir elektros importo nebėra nuo 2022 m. gegužės. Visa Europos Sąjunga rusiškų energijos išteklių pagal programą „REpowerEU“ turėtų atsisakyti iki 2027 m.
Prekyba per Baltarusiją į Lenkiją einančiu dujotiekiu „Yamal-Europa“ sustojo 2022 m. Vėliau sustabdyti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, o po įvykusių sprogdinimų eksportas tapo neįmanomas net ir techniškai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. nebeatnaujinus Ukrainos dujų tranzito susitarimo, Rusijai liko tik vienas vamzdynas „Turkstream“.
Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, rusiškų dujų importas į ES nuo 2021 m. pabaigos iki 2024 m. pabaigos buvo sumažėjęs beveik 62 proc., iki 14,1 mlrd. kub. m per ketvirtį.
Šiuo metu dujas per vamzdyną „Turkstream“ vis dar gauna Bulgarija, Serbija ir Vengrija.
