„Tesonet“ investicijų vadovė grupės ateitį mato Lietuvoje: čia yra namai, vaikai, mokyklos

Su pavadinimu „Tesonet“ šiandien asocijuojasi ne tik informacinių technologijų verslai ar investicijos į startuolius, bet ir bankininkystė, krepšinis, žiniasklaida. Grupės investicijų vadovė Eglė Eidimtaitė interviu LRT.lt paminėjo, kad visų jų bendrovių konsoliduotosios pajamos pernai peržengė 1 mlrd. eurų ribą.

„Tuo labai didžiuojamės“, – sakė ji.

Kitas dalykas, kuriuo didžiuojasi „Tesonet“ vadovybė, yra tai, kad jie dirba Lietuvoje. E. Eidimtaitė neabejojo, kad taip bus ir ateityje.

„Vaikai kartu užaugę, visos vestuvės kartu atšvęstos. Niekas nesiruošia išsikelti“, – paaiškino ji.

Pašnekovė pokalbio metu apžvelgė dabartinę „Tesonet“ struktūrą, išdėstė, iš kokių „dėžučių“ ji sudaryta. Taip pat pakomentavo į „Artea“ (buvusį Šiaulių banką), „Cyber City“, „15min“, „Žalgirį“ padarytas investicijas.

„Žalgiris“ yra mylimiausia mūsų komandos investicija. (...) Tai nėra paprasta organizacija, tai žinomiausias prekių ženklas Lietuvoje. Nėra jokio kito, kurį žinotų visi: nuo vaiko iki tėvo, iki senelio“, – kalbėjo ji.

LRT.lt straipsnių ciklas „Verslo lyderiai“ – tai išskirtiniai pokalbiai su įtakingiausiais, įžymiausiais ir įdomiausiais Lietuvos verslo pasaulio atstovais. Ekonomiką kuriančios asmenybės juose atskleidžia savo darbo užkulisius, požiūrį į gyvenimą ir verslo filosofiją.

– „Tesonet“ grupėje dirbate jau daugiau nei 5 metus, o šiuo metu vadovaujate investicijų komandai. Gal galėtumėte papasakoti, kas tai per darbas, kaip jo ėmėtės? Kaip atrodo jūsų kasdienybė darbe?

– Iš pradžių, prieš 5 metus, prisijungiau prie „Nord Security“ finansų skyriaus, kai „Tesonet“ dar nebuvo toks aktyvus investuotojas. Didiesiems produktams – „Nord Security“, „Surfshark“, „Oxylabs“ ir t. t. – augant, stiprėjo jų identitetai, augo žinomumas tiek Lietuvoje, tiek globaliosiose rinkose. Toks mūsų sukurtų prekių ženklų augimas lėmė ir „Tesonet“ transformaciją į technologinių verslų akceleratorių bei aktyvesnį investuotoją, kartu išlaikant ir auginant vidinę sukurtų verslų ekosistemą.

Prisijungus iš „Nord Security“, bendrovė vadinosi „Tesonet Global“. Pamenu, pradėjome ruoštis pritraukti lėšų. Samdėme įvairių partnerių, bankininkų, tvarkėme struktūrą, įvairias procedūras ir t. t. Iki tol bendrovė 10 metų dirbo be išorinių investuotojų. Visą laiką dėmesys buvo sutelktas į augimą, produktų kūrimą ir niekas negalvojo, kad reikia turėti kokią nors vidaus politiką ir pan., kuri reikalinga siekiant pritraukti išorės kapitalo.

Tiesa, prisijungusi jau turėjau patirties startuolių bendruomenėse, nes prieš tai dirbau pas Antaną Guogą, padėjau valdyti investicijas. O tuo metu įkūrėjai (Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas) jau gaudavo labai daug laiškų apie kuriamus startuolius, įvairių pagalbos prašymų. Kadangi jie patys laiko turėdavo vis mažiau, aktyviau įsitraukiau į investicijų analizę, galimybių paieškas. Dirbdama „Nord Security“ komandoje po truputį pradėjau imtis investicijų veiklos, o, formuojantis „Tesonet Global“ komandai, prisijungiau prie jos, iš pradžių kaip plėtros vadovė, o prieš metus, po to, kai buvo pritraukta „Nord Security“ investicijų, pradėjau eiti ir investicijų vadovės pareigas.

Kalbant apie kasdienį darbą, galiu šiek tiek papasakoti apie savo „Tesonet Global“ komandą, kurią sudaro dešimt tiesiogiai su akcininkais dirbančių žmonių. Daug metų svarstėme, kas iš tiesų esame – ar verslo akceleratorius, ar rizikos kapitalo investuotojai. Šiandien sakome, kad esame arčiausiai to, kas vadinama įkūrėjų biuru (angl. founder`s office), t. y. esame papildomos savo įkūrėjų rankos.

Beveik visi mūsų darbuotojai, taip pat, kaip ir aš, esame prisijungę prieš penkerius ar net dešimt metų. Jie dirbo su kurios nors grupės funkcijomis ir organiškai tapo viena komanda. Pavyzdžiui, kolegė Justina Bruzgulytė dirba teisinės veiklos vadove. Mes esame investavę į „London Lions“ komandą, o ji prižiūri jos formavimą, biudžetavimą ir t. t. Taigi, mūsų darbo vaidmenys yra labai išsiplėtę, be to, ką turime daryti tiesiogiai. Pavyzdžiui, Evelina Žvinytė istoriškai buvo mūsų pirkimų vadovė ir vykdė visus didžiausius įsigijimus, o dabar yra atsakinga už jau pastatytą mūsų „Cyber City“ Vilniuje ir vysto projektus Kaune.

Mūsų dienos yra labai skirtingos. Dirbame su visomis keturiomis „Tesonet“ „dėžutėmis“, tad tas darbas labai įvairus. Apibendrinant, „Tesonet Global“ yra pirmos durys, kur įkūrėjai su savo naujomis idėjomis, iššūkiais ar bėdomis ateina. Tada mes einame į savo beveik 4 tūkst. žmonių bendruomenę ir tas idėjas išsukame, sprendžiame problemas ir pan.

– Kokios yra tos keturios „Tesonet“ dėžutės?

– Pirma dėžutė yra mūsų įkurtos bendrovės. Joje yra „Nord Security“ su „Surfshark“, „Oxylabs“, „Mediatech“ grupė, taip pat naujausias produktas „Nexos.ai“. Beje, kalbant apie pastarąjį, įdomu, kad buvo maždaug penkerių metų tarpas nuo ankstesnio iki šio naujo visiškai įkurto produkto. Pavyzdžiui, „Nord Security“ kiekvienais metais daug naujų produktų išleidžia. Tai ir „Saily“, ir „Nord Protect“ ir pan. O štai „Nexos.ai“ visiškai nuo nulio gimė po ilgesnės pertraukos.

Antra dėžutė yra mūsų strateginės investicijos. Joje yra bendrovės, kuriose turime didesnę kapitalo dalį (nuo 30–35 proc.) arba esame investavę ženklią sumą. Kitaip tariant, dirbame su ta investicija, žiūrėdami strategiškai, orientuodamiesi į grąžą. Čia yra „Hostinger“, kurią kartais palaikome ir pirmos dėžutės atstove, nes labai anksti į juos investavę esame. Mūsų komandos dirba labai glaudžiai ir mūsų įkūrėjai tam skiria labai daug laiko.

Taip pat šioje dėžutėje yra visa „Žalgirio“ grupė, sporto technologijų startuolis „FPRO“ ir „Artea“. Kalbant apie šį banką, nors jame neturime didelės kapitalo dalies, tai buvo pirmoji mūsų didelė finansinė investicija.

Trečioji dėžutė yra mūsų rizikos kapitalo investicijos. Į ją per daug metų ir iš įvairių pusių atėjo daug skirtingų bendrovių. Ten yra žaidimų prekyvietė „Eneba“, duomenų analizei skirta „Whatagraph“ – iš viso daugiau nei 15 startuolių, juose turime palyginti nedidelę dalį. Pačioje pradžioje jiems skyrėme daugiau dėmesio ir bandėme jiems padėti, dabar jie dirba savarankiškai, bet visuomet esame atviri padėti.

Paskutinė dėžutė yra vadinamoji mūsų iždo dalis. Dar mokomės tai daryti, bet stengiamės tapti investuotojais įvairiuose privataus ir rizikos kapitalo fonduose.

– Pirmoji „Tesonet“ bendrovė (dabar „Oxylabs“) įsteigta dar 2008 metais. Kaip ši verslo grupė jums atrodė prieš pradedant joje dirbti? Ar tas įspūdis dabar yra pasikeitęs?

– Nepasikeitė, nes visada man atrodė, kad tai tokia technologijų sektoriaus grupė Lietuvoje, kuri visada yra priekyje.

Tai grupė, kuri visada juda į priekį, vis ko nors naujo mokosi. Tas pats „Nexos.ai“ atėjimas ir sukūrimas nuo nulio – tai dalykas, kuris niekada nebuvo sustojęs. Grupė tik plečiasi, didėja, o mes atrandame daug to privalumų. Ko išmokstame iš vienos pusės, pritaikome kitoje ir tai išeina žymiai greičiau.

Žinoma, pasitaiko ir klaidų. Nėra taip, kad viskas, ką darome, mums pavyksta puikiai.

Beje, dar vienas šios grupės išskirtinumas yra tai, kad net ir mūsų pačių įkurtos bendrovės yra žiauriai skirtingos.

– Kuri įmonė „Tesonet“ grupėje yra svarbiausia?

– Jos labai skirtingos. Pavyzdžiui, „Nord Security“ ir „Surfshark“ pajamų prasme yra didžiausios. Yra gautas vienaragio statusas, ten daugiausia darbuotojų, daugiausia naujų produktų kiekvienais metais.

Išties, kalbant apie tą pirmąją „Tesonet“ dėžutę, šie metai buvo labai sėkmingi. Taip, mes kiekvienais metais augame, bet kalbame apie 40 proc., o kai kuriose bendrovėse – net 130 proc. augimą. Tai yra nerealus pagreitis.

Taip, „Nord Security“ pajamų prasme yra didžiausia. Jau konsoliduotos „Tesonet“ grupės įkurtų bendrovių pajamos 2024 metais peržengė 1 mlrd. JAV dolerių. Tokią ribą esame pasiekę ir tuo labai didžiuojamės.

Kalbant apie „Oxylabs“, ji įkurta jau prieš daug metų, palaipsniui augdama kūrė savo pagrindą ir šiandien yra pačiame dirbtinio intelekto bumo epicentre. Visos didžiausios pasaulinės DI bendrovės dabar yra jos klientės. Ten matome eksponentinį augimą, be to, apskritai matome, kas vyksta, per klientus stebime rinką.

Dar turime bendrovę „CyberCare“, kuri dirba su klientų aptarnavimu. Ten yra mūsų geriausia mokykla, ten daugiausia priimame studentų ir apie 20 proc. žmonių iš ten ateina dirbti į kitas mūsų įmones. Žmonės ten atsakinėdami į užklausas supranta, kaip viskas vyksta, kaip veikia produktai, o tada eina dirbti į rinkodarą, teisės skyrius ir pan.

„Mediatech“ – tai grupė, kurią sudaro „Cybernews“ „WellnessPulse“, „Investors Observer“ ir kiti prekių ženklai. Beje, jiems ketvirtą pastatą statome čia, „Cyber City“, jie persikels iš Vokiečių g. Tai didžiausias leidėjas Baltijos šalyse, kuriame dirba apie 300 žmonių.

Taigi, visos tos bendrovės turi tam tikrą išskirtinumo ženklą. Tai žavi, todėl natūrali ir miela yra ir vidinė konkurencija, ji absoliučiai sveika. Įkūrėjai ir vadovai dirba kartu su visais. Pirmiausia esame draugai, o tai visiems padeda kilti į viršų.

– Galėtumėte apibendrinti, kokį procentą visos „Tesonet“ grupės pajamų sudaro tie kertiniai verslai, o kokį – padarytos investicijos?

– Prieš metus įmonės pirmojoje mūsų dėžutėje sudarė 95 proc. pajamų. Dabar sakyčiau, kad bus 90 proc., bet tikrai didžioji dalis pajamų ateina iš mūsų pačių įsteigtų įmonių.

Išties, tokį klausimą ir patys sau kėlėme, net ne kaip piniginį, bet dėl „Tesonet Global“ prioritetų sudėliojimo. Atsimušėme į tai, kad mums nebeužtenka laiko dirbti su visomis suinteresuotomis šalimis, kurios yra mūsų portfelyje.

Atsimušėme į tai, kad mums nebeužtenka laiko dirbti su visomis suinteresuotomis šalimis, kurios yra mūsų portfelyje.

Pamatę skaičius (95 proc.), atitinkamai savo laiką ir skirstome. Žinoma, ilguoju laikotarpiu tai turėtų keistis. Su tuo dirbame, planuojame plėsti ir investicijų komandą.

– Šiuo metu taip pat esate dirbtinio intelekto (DI) optimizavimo platformos „Nexos.ai“ plėtros vadovė. Kaip sekasi šiai įmonei? Ar spėjote įšokti į dirbtinio intelekto traukinį? Tikite, kad tai žmonijos ateitį pakeisianti technologija?

– 100 proc. tuo tikime. Naktimis nemiegame dėl šios technologijos. O tai gimė iš mūsų grupės dydžio ir skirtingų kontekstų matymo. Nuolat dalyvaudami vadovybių susitikimuose pastebėjome, kad kiekvienoje jų yra šis klausimas, t. y. pirkimų komandos nuolat neša prašymus dėl DI. Ten jau buvo didelės sumos, visi eksperimentavo.

Ši idėja kilo Tomui lipant laiptais šiame biure. Jis pirmiausia nubraižė mums ant lentos visą „Nexos.ai“ logiką, o mūsų komanda ėmėsi įgyvendinimo. Tai padarėme turėdami čia žmonių, žinių. Išties, lengva nueiti ir susirinkti žmones, kurie šiuose pastatuose yra labiausiai tam tinkami.

Tas produktas gimė neįtikėtinu greičiu, labai greitai pritraukėme lėšų. Galiu pasakyti, kad, kitaip nei su kitomis įmonėmis, čia pasirinkome rizikos kapitalo kelią, pasiėmėme investuotojų (vėlgi norėdami pabandyti ką nors naujo). Visas pasaulis, tie patys estai, taip daro, gal ir mums reikia taip padaryti? Sėkmę turbūt daugiausia lėmė ir trumpinys DI, ir tai, kad mūsų įkūrėjai jau yra sukūrę kelias kitas sėkmingas ir dideles įmones.

Bendrovei šiandien yra apie 10 mėnesių, produktas vystomas neįtikėtinu greičiu, būna labai daug skambučių su klientais, bandoma išsiaiškinti, ko reikia. „Nexos“ naudoja visa mūsų grupė, apie 65 proc. „Nord Security“ darbuotojų tai daro, o tai yra puikiausia platforma išsibandyti, kas veikia, o kas ne.

Žodžiu, tikrai jaučiame, kad turime konkurencinį pranašumą prieš visus kitus. O rinkoje jų yra tikrai daug. Kiekvieną dieną gimsta kas nors naujo.

Jaučiame, kad turime konkurencinį pranašumą prieš visus kitus.

– Kokias paslaugas siūlo „Nexos.ai“? Kas yra jūsų klientai?

– Tai verslams skirta platforma, kuri leidžia valdyti įvairius DI įrankius. Kad tau nereikėtų įsirašinėti daug skirtingų didelių kalbos modelių (angl. large language model, LLM) savo įmonėje, turi vieną „Nexos“, per kurį mes prijungiame juos visus (pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“, bet turėsime absoliučiai visus).

Tada dar prisideda visokie saugumo dalykai, taupymas ir pan. Jei nori paprasto paklausimo, tau nereikia imti brangiausio LLM ir mokėti už tai pinigų, mūsų platforma gali nusiųsti paklausti pigiau.

Taip, tai skirta bendrovėms, ne pavieniams vartotojams, kas, pavyzdžiui, yra „NordVPN“.

– „Nord Security“ ir „Surfshark“ – abi įmonės siūlo virtualaus privataus tinklo (angl. virtual private network, VPN) paslaugas. Ar jos nekonkuruoja tarpusavyje?

– Šiandien tai ne tik VPN. Žinoma, abiejose bendrovėse jis yra branduolys, pagrindinis produktas, tačiau tai keičiasi. Dabar siūlome kibernetinio saugumo komplektus.

Pavyzdžiui, „Nord Security“ yra ir „Nord Protect“ (saugo nuo tapatybės vagysčių), „NordPass“ (slaptažodžių tvarkyklė), „NordLocker“ (duomenų saugykla). Siūlome ne tik VPN, bet ir draudimą. Dar turime „Incogni“, tai internete pasklidusių duomenų pašalinimo įrankis, labai sparčiai augantis JAV. Neseniai paleidome elektroninių SIM kortelių paslaugas teikiančią „Saily“.

Galiu pasakyti, kad „Nord Security“ ir „Surfshark“ turi labai skirtingus klientus. Pirmąją renkasi labiau technologijų entuziastai, tie, kas yra pažengę. Pamenu, įkūrėjai pasakojo, kad kai pirminės technologijos gimė, jas apskritai pasaulyje galėjo naudoti nedaug žmonių. Toks sudėtingas buvo produktas, net reikėdavo susikurti savo interneto tinklelį.

O štai „Surfshark“ tikslinė auditorija buvo visi, net ir nelabai išmanantys tas technologijas. Galiausiai tai net nėra ta pati technologija, tik skirtinga sąsaja. Vartotojai tai mato, todėl jie ir nekonkuruoja tarpusavyje.

Tiesa, finansų komanda yra vienintelė, sujungianti abu pastatus, o visa kita yra labai skirtingi dalykai.

– Kam apskritai žmonės naudoja VPN?

– Saugumui. Kiekvieną dieną gauname žinių apie pavogtas tapatybes, kreditines korteles, paimamas paskolas ir t. t. Mes niekada nebuvome nemokamas VPN. Mūsų auditorija visada buvo jauna, kuri supranta kibernetinio saugumo svarbą. Daugiausia tai žmonės, kurie keliauja, dirba nuotoliniu būdu.

– Kaip sekasi „Saily“?

– Labai gerai. Pirmą milijoną vartotojų ji pasiekė per devynis mėnesius. Buvo smagu tai matyti ir visa komanda yra labai motyvuota. Dėl visų „Nord Security“ patirčių sugebėjome tai padaryti labai greitai. Apskritai produktą sukūrėme per tris mėnesius nuo idėjos ir jį paleidome.

Visos pamokos ir pardavimo kanalai mums gerai žinomi, suprantame vartotoją. Tai į VPN naudotoją panašus žmogus. Šiandien esame trečias pagal populiarumą eSIM prekių ženklas pasaulyje.

Pirmą milijoną vartotojų „Saily“ pasiekė per devynis mėnesius.

– Pakalbėkime apie „Tesonet“ investicijas ne informacinių technologijų srityje. Pirmiausia – bankas. Buvęs Šiaulių bankas, dabar „Artea“. Kam jums to reikia? Šiaip banko akcijų kaina per pastaruosius metus yra pakilusi, tai turbūt esate patenkinti investicija?

– Tai buvo pirmoji išorinė ir didelė investicija. Tikrai tame dalyvavome, Tomas vis dar yra ir stebėtojų tarybos narys.

Be finansinių priežasčių, ši investicija buvo ir tam, kad ko nors naujo išmoktume. „Artea“ yra vienintelė į biržos prekybos sąrašą įtraukta mūsų portfelio bendrovė. Mums labai įdomi ši dinamika, mes labai tikime šiuo banku. Panašiai kaip ir su „15min“ investicija, nustojome sau sakyti, kad investuojame tik į tam tikras industrijas. Anksčiau sakėme, kad investuojame į „prasmingas technologijas“, dabar investuojame į rinkos lyderius.

Tuometį Šiaulių banką matėme kaip galimą lyderį, tai likęs didžiausias lietuviškas bankas. Matėme galimybę prisidėti jį atnaujinant technologiškai, o ir keičiant vardą mūsų komanda nemažai dalyvavo.

Kalbant apie akcijų kainą, taip, tai atsiperkanti ir likvidi investicija. Beje, čia daug darbo įdėta, tai neatsitiko per naktį ir be nieko. Banke keitėsi vidinės politikos ir nebandau pasakyti, kad tai atsitiko tik mūsų dėka. Ten atėjo trys nauji dideli akcininkai (dar „Invalda ir „Willgrow“ – LRT.lt).

– Nekilnojamasis turtas. Esame Vilniaus Naujamiestyje, prieš kelerius metus pastatytame „Cyber City“. Kiek pastebėjau, „Tesonet“ darbuotojai patenkinti tiek vieta, tiek patalpomis ir darbo aplinka. Tai buvo investicija į darbuotojų gerovę?

– Tikrai taip. Prieš tai turėjome 17 skirtingų biurų visame Vilniuje. Grupė taip užaugo, kad mes norėjome turėti vieną vietą. Net ir tas pats „Nord Security“, kai prisijungiau, skirtingi departamentai dirbo skirtingose vietose. Tas darbas tikrai nebuvo toks efektyvus, kaip dabar vyksta.

Taigi, poreikis atsirado ne dėl noro investuoti į NT, o dėl noro turėti sau namus.

Beje, tai darėme su partneriais, nes nežinojome, kaip statyti NT, tai buvo mums neatrastas dalykas. Bet vėlgi – toks mūsų mentalitetas. Evelina visko išmoko ir dabar Kaune jau be patyrusių statybų partnerių patys nusipirkome vietą ir statysime tokį patį miestelį.

Darbuotojai labai laimingi ir patenkinti, o mes džiaugiamės bendrais renginiais, kurių yra labai daug. Kuriame bendruomeniškumą, esame atviri. Pavyzdžiui, B korpuse turime kitiems nuomojamas patalpas, jos naudojamos renginiams. Gyvenimas vyksta. Dar turime „Spartos“ barą, į jį irgi investavome, nes nelabai kas sutiko jį tiesiog atidaryti, galvojo, kad čia nėra verslo modelio. Bet susiradome partnerius, su jais tai padarėme. Tai toks labiau simbolinis dalykas – po darbo gali nusileisti į apačią ir tame bare visada bus bent vienas pažįstamas. Tai geras jausmas.

– Sportas. Pirmiausia – „Žalgiris“, vėliau ir „London Lions“. Kokia šių investicijų paskirtis? Ar tai labiau žaisliukai? Ar naudojate juos grupės rinkodarai?

– Neinvestuojame į žaisliukus. Turbūt galiu pasakyti, kad „Žalgiris“ yra mylimiausia mūsų komandos investicija. Nors esu iš Mažeikių, pamenu, važinėdavau autobusu į „Žalgirio“ rungtynes. Tomas irgi vilnietis, bet vis tiek „Žalgiris“ yra širdyje.

„Žalgiris“ nėra paprasta organizacija, tai žinomiausias prekių ženklas Lietuvoje. Nėra jokio kito, kurį žinotų visi: nuo vaiko iki tėvo, iki senelio. Čia matėme didelę galimybę ir tikrai labai nemažai prisidėjome.

Visiškai į šoną nustumiant sportą, mūsų komanda labai daug dirba su verslo dalimi. Grupės rezultatai yra pasikeitę. Tiesiog mes įdiegėme standartinius verslo dalykus. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus įvykdėme prekių ženklo atnaujinimą.

Su „London Lions“ yra šiek tiek kitaip. Galvojome, kad tai, ką padarėme su „Žalgiriu“, sėkmingai padarysime ir Londone, bet susidūrėme su visiškai kitokia kultūrine padėtimi. „London Lions“ ten yra visiškai kitoks dalykas nei „Žalgiris“ pas mus Lietuvoje. Tiek dėl auditorijos, kuri eina palaikyti, tiek dėl krepšininkų, finansinių dalykų.

Matėme, kad būtina turėti areną krepšinio klubui, jei nori pats išsilaikyti (kaip dabar „Žalgiris“). Paprastai krepšinio klubai būna išlaikomi rėmėjų ir akcininkų. Dėl to ėmėmės iniciatyvos ir pradėjome diskusiją su Londono meru dėl arenos statybų. Tai vėl bus mums visiškai nauja patirtis. Tai nėra lengva, bet visiems labai įdomu.

Kalbant apie mylimą investiciją, jau yra kilę įvairiausių idėjų, pavyzdžiui, kaip pritaikyti DI krepšinyje. „Tesonet“ pradėjus ieškoti savanorių, kaip DI galėtų būti pritaikytas „Žalgiryje“, jų atsiranda šimtai. Visi nori tai daryti ir prisidėti, nes tiesiog myli šį klubą.

– Dalyvaujate sprendžiant, kokius žaidėjus pasamdyti? Juk tai ir verslo sprendimas – kiek investuoti į kokį nors brangų legionierių.

– Ne, neiname ten, kur neturime supratimo. Dalyvaujame sprendžiant dėl biudžeto, bet tai tik viena dedamoji dalis visoje grupėje. Apie detales tikrai neturime kompetencijų kalbėti.

– Galiausiai – žiniasklaida. Iš pradžių buvo specializuotas portalas „Cybernews“ (ir visa „Mediatech“ grupė), dabar ir „15min grupė“, o joje ne tik portalas, bet ir radijas, žurnalas, naujienų agentūra. Kokia šių investicijų prasmė? Siekiate finansinės grąžos ar įtakos Lietuvos viešojoje erdvėje?

– Tikrai jokios įtakos niekas nesiruošia daryti. Per tiek grupės augimo metų, tikiuosi, esame visuomenei parodę, kad nesame investuotojas, kuris dėdamas kojas ant stalo bando daryti įtaką.

Investiciją į „15min“ labiausiai prilyginčiau „Žalgirio“ investicijai, kur verslo branduolį mes paliekame. Niekas neina ir neaiškina, ką ten kam rašyti, kokius žurnalistus samdyti ar kiek jiems mokėti. Viskas labiau susiję su „Mediatech“ žiniomis, kurių niekas iš žiniasklaidos Lietuvoje nėra pritaikęs, tai partnerių rinkodaros (angl. affiliate) verslo modelis.

Mes sugebėjome iš to sukurti didžiulį verslą. Mūsų tikslas ir siekis yra padėti jiems ir atiduodant žinias sukurti papildomą pajamų srautą tam, kad žiniasklaida Lietuvoje galėtų būti nepriklausoma, laisva, kad žurnalistai galėtų mėgautis darbu ir atlikti savo funkciją. Man atrodo, kad tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, žinant mūsų istoriją, jeigu galima padėti tai padaryti, toks ir yra mūsų tikslas.

– Lieka neaptarta daugybė kitų „Tesonet“ investicijų. Ar pati atsimenate jas visas ir galėtumėte išvardinti? Kokia, jūsų manymu, yra galbūt nepastebėta, bet įdomi ir verta dėmesio?

– Išvardinčiau. Dalis investicijų buvo padaryta dar prieš man prisijungiant, dalis yra ir nurašytų. Galiu pasakyti, kad labai keičiame investicijų strategiją. Kai ieškojome identiteto, supratome, kad dar mokomės, kaip investuoti. Kiekvienais metais keičiame tai, į ką ir kiek investuojame, kiek stipriai norime prie tų verslų prisidėti ir t. t.

Jei reiktų išskirti, galiu paminėti futbolo treniruotėms skirtą FPRO. Pamenu, atėjo trys įkūrėjai ir kiekvienas jų žinojo absoliučiai viską. Paprastai, kai ateina, tai vienas, labiau rinkodaros žmogus, kalba, o kiti sėdi, tyli ir linksi galvomis. Ten buvo priešingai, visi vienas po kito kiekvieną idėją pasakojo. Ir tai yra visiškai mūsų požiūris.

Be to, bendrovė jau turėjo patikrintą verslo modelį. Jau pardavinėjo savo produktus visame pasaulyje. Vadinasi, žmonėms jų reikia. Jie jau buvo atsimušę į kasdienybę, kur reikia galvoti, į kokį rinkodaros kanalą investuoti, skaičiavo ir pan. Mes šituos dalykus esame išmokę. Dabar jų žmonės sėdi mūsų biuruose, mokosi tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, trims mėnesiams ateina, išmoksta ir išeina. Tai yra mūsų dalykas, nes mes nesame finansinis investuotojas.

Lietuvoje į startuolius nesame daug investavę, nors mūsų pozicija gera – žmonės nori, kad „Tesonet“ į juos investuotų. Dabar vis daugiau sulaukiame ir užsienio, viso pasaulio, startuolių investicijų. Pavyzdžiui, jau esame investavę į suomių startuolį DI „Lovable“, kitų Europos šalių verslus.

Žmonės nori, kad „Tesonet“ į juos investuotų.

– Kaip „Tesonet“ atrodys po penkerių ar dešimties metų? Ar liksite Lietuvoje?

– Labai daug kas klausia dėl likimo ir visa vadovybė atsako, kad tikrai liks Lietuvoje. Čia yra namai, vaikai, mokyklos.

Įdomu, kad daugumos „Tesonet“ įkurtų įmonių vadovybė dirba bent po aštuonerius metus. Vaikai kartu užaugę, visos vestuvės kartu atšvęstos. Niekas nesiruošia išsikelti. Be to, daugybė galimybių, ypač „Nord Security“, jau buvo (per tuos pačius lėšų rinkimus ir pan.), bet visada laikėmės pozicijos likti čia. Manau, taip bus ir toliau.

Kalbant apie Lietuvą, galiu paminėti „Tesonet Foundation“. Čia dar viskas anksti, bet pamatėme, kad skiriant paramą tai daryti efektyviau didesnėmis sumomis. Didžiuojamės būdami Lietuvoje, tikrai esame dideli patriotai.