Beveik pusmetis, kai būsto paskolą turintys žmonės gali lengviau ir pigiau pakeisti tą paskolą išdavusį banką ir taip susimažinti mėnesio įmoką. Taip pat galima nekeisti banko, o iš naujo susitarti su tuo pačiu. Lietuvos banko vadovas sako, kad refinansavimo nauda – akivaizdi. Geresnes sąlygas išsiderėję žmonės sutaupys iki 160 mln. eurų. Bet paskolų tarpininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai už būsto paskolas bankams tebemoka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė sako, kad įvesti pakeitimai leidžia ne tik keisti kredito davėją, bet ir padidina vartotojų derybines galias, tariantis su savo banku ir taip didina konkurenciją rinkoje tarp esamų kredito davėjų bei naujų. Pašnekovė taip pat pastebi, jog po pakeitimų tiek persitarimo, tiek refinansavimo atvejų ypač padidėjo, tačiau persitarimas su savo banku vis dar populiaresnis nei susitarimas su nauju norint keisti paskolos sąlygas.
„Nuo vasario 1 dienos pamatėme nemažą šuolį – tiek persitarimo, tiek refinansavimo atvejų. Pastarųjų anksčiau nebūdavo daug, o po reguliavimo pasikeitimų išaugo 10 kartų. Tai dabar gerokai daugiau nei buvo anksčiau. Persitarimo atvejų šuolis nemažas – per mėnesį tokių sandorių įvyksta apie 5 tūkst. Nuo vasario persitarta dėl 16 tūkst. būsto paskolų, o refinansuota beveik 600 būsto paskolų“, – pastebi N. Valinskytė.
Konkurencijos trūkumas ir bankų pastangos išsaugoti klientus
Anot Bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, refinansavimas Lietuvoje nesulaukė didelio susidomėjimo todėl, kad žmonės pirmiausia kreipiasi į savo banką dėl paskolos sąlygų pakeitimo, o bankai linkę tas sąlygas peržiūrėti, kadangi siekia išsaugoti savo klientus. Tačiau, jos teigimu, daryti išvadas apie refinansavimo pagreitį dar anksti – tam reikia daugiau duomenų.
„Refinansavimas nepaplito todėl, kad žmonės kreipiasi į savo banką. Iš tikrųjų jie pradėjo kreiptis dar anksčiau negu, mūsų duomenimis, Lietuvos bankas minėjo. 2023 metais žmonės pradėjo kreiptis daugiau, kuomet Europos centrinis bankas (ECB) padidino bazines palūkanas.
Tuomet jie kreipėsi prašydami peržiūrėti maržas, taip pat pakeisti kitas sutarties sąlygas, pavyzdžiui, patrumpinti arba prailginti paskolos terminus. O bankai peržiūri, nes kiekvienas bankas vertina savo klientą, nenori, kad jis pabėgtų pas konkurentą. Bet Lietuvos bankas lygina refinansavimo atvejus, kurių yra tik 600, su 16 tūkst. peržiūrėtų. Tai nėra palyginama“, – aiškina E. Čipkutė.
Tuo metu paskolų brokerio „Refigo“ vadovas Mindaugas Girjotas teigia, jog vartotojų įpročius pakeisti sudėtinga, o ir bankai, siekdami išsaugoti savo klientus, žada jiems geresnes sąlygas mainais už lojalumą. Pasak jo, būtent dėl šios priežasties ir dėl konkurencijos trūkumo Lietuvoje susidomėjimas refinansavimu yra mažesnis.
„Ilgą laiką patys komerciniai bankai vartotojui sako, jog lojalumas reiškia geresnes sąlygas. Žmogui tai užstrigę ir jis nenori keisti banko. Tačiau tai, kad lojalus klientas gaus geresnes sąlygas, ne visada yra tiesa, nes bankas, tiek paskolos, tiek vartotojo atveju, iš esmės vertina tą dieną, kokia yra rizika, ir, kai vertina, jis siūlo tą kainą.
Kita priežastis – konkurencijos stoka (...) Trys pagrindiniai bankai yra pasidalinę didžiausią rinkos dalį ir jos nepaleidžia, todėl ir refinansavimas yra toks lėtas reiškinys, nors euro zonoje jis paplitęs labiau“, – įžvalgomis dalinasi M. Giriotas.
Jis visgi ragina vartotojus nebijoti keisti banko, ieškant geresnių paskolos sąlygų.
„Mes turime gražių pavyzdžių, kada žmonės iškeičia didesnį banką į mažesnį ir jie yra tikrai laimingi. Norėčiau padrąsinti visus vartotojus, kurie turi būsto paskolas, nepabijoti šito žingsnio todėl, kad tikriausiai nėra svarbu, kam mokėti palūkanas ar kuriam bankui, svarbu, kiek jų moki. Tai čia nereikia bijoti atsisakyti net ir to banko, su kuriuo draugavai daug metų, jeigu jis šiandien dienai tau neduoda geriausios kainos, kurią tu gali gauti rinkoje“, – skatina paskolų brokerio „Refigo“ vadovas.
Kiek vartotojai gali sutaupyti?
Anot Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorės, N. Valinskytės, refinansavimo atveju maržos sumažėjimas leistų sutaupyti 7 tūkst. eurų, o persitarimo atveju – 4 tūkst. eurų.
„Naudojant vidutines sumas, kurias minėjau – 0,5 proc. punkto maržos sumažėjimas refinansavimo atveju per visą paskolos laikotarpį leistų sutaupyti apie 7 tūkst. eurų, o persitarimo atveju, kai maržos sumažėjimas šiek tiek mažesnis, apie 4 tūkst. eurų. Čia per visą paskolos trukmę. Bet, aišku, tų susitarimų vartotojui yra dar naudingesnių. Tie, kurie turi didelę, ilgos trukmės paskolą, sutaupo daugiausiai“, – atskleidžia ji.
Tuo metu paskolų brokerio „Refigo“ vadovas M. Giriotas pasakoja apie atvejį, kuomet padėjo žmogui, kuris refinansavo ir perėjo į kitą banką, sutaupyti virš 35 tūkst. eurų. Tiesa, jis pripažįsta, jog sumokėti už tai reikėjo būtent paskolų brokeriui, tačiau, anot pašnekovo, nepriklausomo tarpininko užduotis ir yra padėti žmogui sutaupyti bei gauti geresnį pasiūlymą.
„Nepriklausomo kredito tarpininkų įkainis nėra reguliuojamas rinkoje. Tarpininko vaidmuo prarastų prasmę, jei būtų reguliuojama, nes būtume priklausomi, jeigu, tarkime, dirbtume su vienu iš kažkurių banku. Mūsų vaidmuo ir yra padėti žmogui sutaupyti, o kainodara paremta labai sąžiningu principu – jei vartotojas sutaupo, mes paprašome sumokėti mūsų mokestį, bet, jeigu nesutaupo, reiškia, mes nepadedame vartotojui surasti to geresnio pasiūlymo, tai tuomet neimame jokio mokesčio“, – aiškina M. Giriotas.
Ar maržos Lietuvoje gali pasiekti euro zonos vidurkį?
360 tūkst. žmonių Lietuvoje turi bent vieną paskolą, o iš viso 30 tūkst. asmenų jau susimažino įmokas ir pasigerino sąlygas. Anot Bankų asociacijos prezidentės E. Čipkutės, tai reiškia, jog paskolų, ypač naujų, rinka labai aktyvi, o tai lemia palūkanų normų mažėjimo tendencijos.
„Prognozuoti ateitį sunku, bet, žiūrint į praeitį, matome, jog palūkanų normų svyravimai labiausiai daro įtaką pigumui. Jei jos ir toliau mažės, ką ECB jau ir daro – jas mažina, galimai žmonės kreipsis kitur. Jau ir statistika rodo, kad, mažėjant palūkanų normoms ir išliekant optimistiniams lūkesčiams, 2025 metų pirmą ketvirtį užfiksuotas rekordinis naujų būsto paskolų skaičius – bankai jas suteikia už 726 milijonų, tai net 80 proc. daugiau nei praeitų metų pirmą ketvirtį“, – situaciją apibūdina E. Čipkutė.
Kaip pabrėžia paskolų tarpininkai, Lietuvos gyventojai už būsto paskolas bankams tebemoka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje. Pasak paskolų brokerio „Refigo“ vadovo, M. Girioto, Lietuvai reikėtų susimažinti maržą 1 proc., jog pasiektų euro zonos vidurkį. Jo teigimu, toks tikslas realus, tačiau norint jį įgyvendinti, konkurencija tarp bankų turi didėti.
„Prielaidos tam yra. Iš tikrųjų prieš metus maržos buvo 0,5 proc. didesnės. O iki to momento, kai Lietuvos bankas pradėjo garsiau kalbėti apie refinansavimą, tai maržos buvo apie 2,4-2,5 proc. Dabar jau kalbame apie 1,5-1,65 proc. Tai turime vienu procentiniu punktu mažesnę kainą (...) Būsto kreditas yra labai saugi paskola bankui ir čia turbūt didesnė konkurencija gali padaryti įtaką, kad tos maržos mažėtų iki euro zonos lygio“, – įžvalgomis dalinasi paskolų brokerio vadovas.
Tačiau Bankų asociacijos prezidentės E. Čipkutės teigimu, maržos mažėjimui įtakos turi ir palūkanų normų tipas. Pasak jos, yra šalių, kuriose palūkanų normos stabilesnės nei Lietuvoje.
„Kiekvieno laikotarpį galima interpretuoti skirtingai. Pagal naujausius skaičius, euro zonoje būsto paskolų palūkanų vidurkis yra 3,25 proc. Tuo tarpu pas mus Lietuvoje 4,04 proc. Latvijoje, Estijoje yra daugiau, o Vokietijoje – 3,7 proc. Labai netoli. O kadangi pas mus dominuoja kintančios palūkanų normos, tai labai banguoja tas vidurkis, priklausomai nuo ECB palūkanų normų. Kuo labiau mažės tos bazinės palūkanos, tuo labiau kris ir mūsų vidurkis. (...) Tuo tarpu yra šalių, kuriose dominuoja fiksuotos palūkanos ir ten jos yra stabilesnės, tačiau taip pat vidutiniškai ilguoju laikotarpiu aukštesnės. Priklauso nuo to, kaip į tai žiūrėsime“, – komentuoja Bankų asociacijos prezidentė.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė N. Valinskytė taip pat pabrėžia, jog maržos dydį ir palūkanų normą lemia daug veiksnių – ne tik nuo konkurencijos ar fiksuotos ir kintančios palūkanų normos, bet ir administracinių kaštų, rizikos veiksnių, paskolų produktų, reguliavimo specifikos skirtingose šalyse.
„Marža priklauso nuo daug veiksnių – administracinių kaštų, rizikos, tos pačios konkurencijos, paskolų produktų. Būsto paskolos iš esmės yra gana skirtingos visose Europos šalyse. Tai yra toks gana nacionalinis produktas, orientuojamasi į vidaus rinką. Bankai, kurie yra įsisteigę toje rinkoje, dažnai ir teikia. Yra daug specifikos, visur savas reguliavimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje visai kitoks reguliavimas. Todėl palyginti maržas sunku ir aš gal nedrįsčiau sakyti, jog euro zonos vidurkis yra siekiamybė“, – teigia N. Valinskytė.
Tuo metu paskolų brokerio „Refigo“ vadovas M. Giriotas atkreipia dėmesį, jog marža yra toks dalykas, dėl kurio galima ieškoti persiderėjimo galimybių.
„Ir čia turbūt reikėtų vartotojui labai aiškiai atsakyti, kad nereikėtų bandyti „suplakti“ palūkanos bendrąja prasme dėl to, vartotojas negali daryti jai įtakos ir neturi jokios derybinės galios. Kaip ir tie patys bankai. Priešingai banko maržai, dėl kurios gali persiderėti“, – sako jis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius" įraše
Tekstą parengė Vaida Račkauskaitė
