Daliai šalių atsigręžiant į branduolinę energetiką, Lietuva taip pat vertins, ar šaliai reikia mažųjų naujos kartos reaktorių. Atominės energetikos atstovas sako, kad pasistačiusi kelis, Lietuva įgytų tikrą energetinę nepriklausomybę. Bet nevyriausybininkai atkerta – kol Vakarų šalyse nėra nė vieno veikiančio, nėra ir jokių garantijų nei dėl jų saugumo, nei dėl būsimos neva pigios elektros.
Antrasis Ignalinos jėgainės blokas buvo išjungtas likus valandai iki 2010-ųjų. Ketvirtį amžiaus veikusi elektrinė sustabdyta.
Toks buvo stojimo į Europos sąjungą įsipareigojimas. Rusiški reaktoriai, vakariečių akimis, buvo itin nesaugūs. Ilgametis Ignalinos jėgainės vadovas Viktoras Ševaldinas tada sakė: „Gaila“.
„Atvejis, aišku, unikalus, kad šalis gaminusi tokią didelę dalį energijos atominėje elektrinėje, visiškai atsisako branduolinės energetikos. Tai neturintis precedento atvejis“, – sakė V. Ševaldinas.
Tą naktį iš energiją eksportuojančios Lietuva tapo energiją importuojančia šalimi. Elektra iškart pabrango.
Ignalinos atominė gamino 80 procentų šaliai reikalingos elektros. Dabar Lietuva tiek ir daugiau pasigamina iš saulės ir vėjo.
„Mes savo energetikos sektorių galime dekarbonizuoti ir pasigamint elektros energiją tikrai pakankamai sėkmingai, naudodami saulę, vėją, taip pat panaudodami kaupimo įrenginius“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Esminis klausimas – tam tikra pramonės dalis. Tai yra ne visa pramonė gali iki 2050 metų atsisakyti CO2 išmetimų“, – tęsė ministras.
Lietuva vėl ima galvoti apie atominius reaktorius. Darbo grupė turės įvertinti tokią galimybę.
„Vertinti šitų reaktorių naudą, kaštus ir visus kitus dalykus“, – sako Ž.Vaičiūnas.
„Daugelis valstybių žiūri į tą branduolinę energetiką kaip į galimybę, neskaitant saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių išteklių, tikrai turėt balanse tą stabilią energetikos dedamąją, kuri užtikrina pramonei geras kainas ir taip pat gyventojams“, – sako Branduolinės energetikos asociacijos vadovas Osvaldas Čiukšys.
Reaktoriai būtų – mažieji, vadinamieji ketvirtos kartos. Mokslininkas sako, saugesni nei visi ligtoliniai.
„Šita nauja technologija būtent sukurta tam, kad būtų sumažinta avarijų tikimybė ir, antra, jeigu įvyktų avarija, kad pasekmės, ypač aplinkai ir gyventojams būtų arba nulinės, arba minimalios“, – aiškina Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Artūras Plukis.
Reaktoriai galėtų naudoti jau panaudotą branduolinį kurą.
„Ketvirtos kartos reaktorių svarbiausias privalumas – tai, kad mes turėtumėm mažiau atliekų“, – sako A. Plukis.
Mažųjų reaktorių galia – iki 300 MW: keturiskart mažesnė nei, pavyzdžiui, vieno reaktoriaus jėgainėje prie Astravo. Moduliniai reaktoriai, kaip ir namai, surenkami gamykloje ir atvežami, kur reikia. Gali būti sujungti keli.
Nevyriausybininkai sako – daug reklamos ir tiek. Niekas neaišku nei dėl saugumo, nei dėl elektros kainų.
„Veikiančių nė vienoj pažangioj Vakarų valstybėj nėra. Yra tik tai planai, pilotai, kurie kada nors – po 5, po 10 metų – galbūt bus. Bet aš turiu omeny pirmą pilotinį veikiantį, ne apie masinę gamybą“, – pasakoja „Žiedinės ekonomikos“ vadovas Domantas Tracevičius.
Bandomųjų modelių yra Kinijoje. Čia – jų statybos. Bet mažųjų reaktorių ketina turėti Kanada. Lenkija jau ir vietas parinkusi. Svarsto Estija.
Anot branduolinės energetikos atstovo, reaktoriaus kaina – iki milijardo eurų. Lietuvai reikėtų kelių.
„Bent jau 3-4 vietos, kuriose galėtų būti. Tai Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir, ko gero, Visaginas“, – sako O. Čiukšys.
Nevyriausybininkai primena – 2012-ųjų referendume dėl naujos atominės statybos „prieš“ buvo 62 proc. gyventojų. Sako, pasipriešinimas būtų ir dabar, žmones ilgam išgąsdino Čornobylio ir Fukušimos avarijos.
„Moduliniai reaktoriai yra dar pakankamai tolima perspektyva“, – aiškina ministras Ž. Vaičiūnas.
Anksčiau skelbta, kad apsispręsti dėl mažųjų reaktorių Lietuva turėtų iki 2028-ųjų, bet dabar ministras sako, data nusikels. Dėl reaktorių tariamasi su italais, amerikiečiais.
