Valdantieji pasiryžę iki šios sesijos pabaigos priimti visus mokesčių pokyčius, kad po pusmečio jie galėtų įsigalioti. Jau pritarta draudimo sutarčių, saldintų gėrimų mokesčiams, PVM lengvatos šildymui panaikinimui ir didesniam pelno mokesčiui. Nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčiams dar nepritarta, jiems pasipriešinimas didžiausias. Šiandien dėl didesnio pajamų apmokestinimo protestavo ūkininkai. Apie mokesčių pakeitimus „Dienos temoje“ pokalbis su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi Jokūbu Markevičiumi.
– Pone Markevičiau, apie ūkininkus, kurie šiandien protestavo. Argumentas tarsi suvokiamas: darbo laikas nenormuotas, pajamos svyruojančios. Tas prašymas neapmokestinti pajamų tokiu dydžiu tarsi ir visiškai motyvuotas. Ar motyvuotas?
J. Markevičius: Turbūt iš jų pusės motyvuotas, bet iš principo, jeigu mes norime teisingesnės ir vienodesnės mokesčių sistemos, turėtume turbūt ir žiūrėti į tą mokesčių sistemą kaip į vienodesnę visiems, visoms darbo pajamoms. Tai dabar mes turime darbo pajamas, kurios samdomo darbo turi aukštesnius tarifus, individualios veiklos turi mažesnius (tarifus – LRT). Tai iš principo tą žingsnį suvienodinti tarifus ir susumuoti pajamas į vieną krūvą, jas apmokestinant, mes vertinam kaip teigiamą žingsnį, būtent šitos mokestinės reformos metu.
– Pone Mačiuli, kita vertus, iš tikrųjų, ar tas suvienodinimas, atsisakant vadinamojo gyvulių ūkio, yra svarstytina mintis, kai mes kalbam apie ūkininkus? Ir aš manau, kad požymiai rodo, kad valdžia linkusi sutikti su jų reikalavimais, nes šiandien tas klausimas buvo išvis išimtas iš darbotvarkės Seime. Kita vertus, ar mes galim kalbėti tik apie ūkininkus, kai kalbam apie tą gyvulių ūkį ir lengvatas, ir visokias išimtis?
N. Mačiulis: Turbūt čia yra platesnis klausimas, nes visi, kurie užsiima individualia veikla, susiduria su panašiais iššūkiais, kaip ir ūkininkai, t. y. pajamos nebūtinai yra stabilios, neturi galbūt ir kai kurių socialinių garantijų, neturi apmokamų atostogų. Tai dėl to gali būti tam tikras tarifų diferencijavimas. Bet aišku, kad kai yra reikalaujama teisingumo, yra labai sunku įvertinti, kur yra tas teisingumas, ar ne? Jeigu mes paklaustume, pavyzdžiui, negalią turinčius vaikus mokančių mokytojų arba ligoninės priimamajame dirbančių gydytojų, ar jų darbas yra mažiau vertingas, ar mažiau sudėtingas, dėl ko jie turi mokėti didesnį gyventojų pajamų tarifą, tai tikrai tas teisingumas labai priklausys nuo to, kur paklausime ir kur pažiūrėsime.
Ir galbūt tam tikra tarifų diferenciacija turi būt, bet ne tokia, kokia ji buvo iki šiol. Ir turbūt daugelis samdomų darbuotojų jaučia, kad mokesčių sistema yra nesąžininga, jeigu jie, gaudami, pavyzdžiui, 2000 eurų per mėnesį, moka gerokai didesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą negu kažkas, kuris gauna 50 000 per mėnesį.
– Dar kitas mokestis, kuris irgi kelia didelių ginčų ir labai sunku susitarti dėl jo, yra nekilnojamojo turto mokestis. Ar jis turėtų, jūsų manymu, būti tiesiog reformuojamas, t. y. ar turėtų būti pamažinti tie tarifai, kurie pasikeis kitąmet, išaugindami ir mokėtojų bazę, ir sumas, kurias teks mokėti? Ar reikia pokyčių, kuriuos dabartiniai valdantieji mėgina įvesti?
J. Markevičius: Tai gal pirmiausia reikia pasakyti, kad nekilnojamojo turto mokesčio surinkimas Lietuvoje yra labai mažas. Ir tai yra milžiniškas potencialas, kai kalbam apie didesnį gynybos finansavimą. Ir šitas potencialas gali likti visiškai neišnaudotas, jeigu mes turėsime dabartinį siūlymą. Tai iš tikrųjų bazės plėtimas, didesnė apimtis to, kas yra dabar, yra vienas žingsnis, bet visokių lengvatų atsisakymas pirmam būstui, kitam būstui būtų irgi kitas žingsnis, kuris padėtų mums surinkti daugiau.
Tai mes surenkam 15 milijonų, mes laisvai galėtume surinkti 150 milijonų, bet po šito pasiūlymo mes galim nesurinkti ir 10 milijonų. Tai iš tikrųjų labai didelis potencialas gali būti iššvaistytas ir visos tarptautinės institucijos taip pat pabrėžia, kad reikia plėsti bazę: mažas mokestis, tačiau didelei bazei gali generuoti reikšmingas pajamas.
– Taip galvoja Lietuvos bankas. Pone Mačiuli, ką jūs galvojate? Nes iš tikrųjų, mokėtojų, kaip dabar yra (naujausias variantas, atrodo, devintas, bet gal bus dešimtas), būtų tūkstantis, surinktų nuo 700 tūkst. iki milijono, kai dabar moka 33 tūkst. (mokėtojų – LRT) ir surenka, kaip sakė, apie 15 milijonų.
N. Mačiulis: Tai iš tiesų paradoksali situacija, nes svarstymai dėl nekilnojamojo turto mokesčio prasidėjo dėl to, kad buvo kaip tik ketinama surinkti daugiau lėšų į biudžetą, praplėsti mokestinę bazę, galbūt padidinti finansavimą savivaldybėms tokiu būdu, kad jos galėtų investuot daugiau į aplinką, mokyklas, sporto infrastruktūrą.
Po dešimtos iteracijos matome, kad iš esmės tai, kas yra dabar svarstoma, yra nekilnojamojo turto mokesčio mažinimas. Nes, man atrodo, visuomenės didelė dalis nesupranta, kad nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje dabar yra, jis nėra visuotinis. Čia buvo tiktai diskutuojama, kur turėtų prasidėti ta mokestinė našta, nuo kokios vertės. Tai po visų daugybinių atsitraukimų iš esmės pasiūlymas yra sumažinti nekilnojamojo turto mokestį, sumažinti dalį gyventojų, kurie mokėtų tokį mokestį. Tai čia prieštarauja tam pradiniam planui ir norui. Atsiminkime, kad viena iš priežasčių, dėl ko svarstomi mokestiniai pakeitimai, yra Lietuvos įsipareigojimai Europos Komisijai.
Lietuva, gaudama skatinimo ir gaivinimo programos lėšas, daugiau negu du milijardus eurų, iš kurių dar apie pusę milijardo negavo, įsipareigojo taisyti mokesčių sistemą pagal išorinių ekspertų rekomendacijas. Tai tie taisymai dabar kai kuriais atvejais virsta labiau gadinimu, o ne sutaisymu. Ir gali būti neigiamas efektas pajamų surinkimui, ir neįvykdysim tų įsipareigojimų, kuriuos turime Europos Sąjungai.
– Pone Markevičiau, iš tikrųjų banko valdytojas prieš kurį laiką sakė, kad bankas tarsi pritaria mokesčių reformai, bet kad ji turėtų būti dar griežtesnė. (…) Kur tas griežtumas? Kuo jis turėtų labiau pasireikšti? Nes iš tikrųjų, kaip ponas Mačiulis sako, gadina labiau tai, kas buvo kai kuriais atvejais, rezultato tikrai tokio neturėtų pasiekti, kokio nori.
J. Markevičius: Taip, matote, teigiamų žingsnių mes iš pradžių iš tikrųjų matėme. Mes matėme orientaciją į lengvatų mažinimą ir PVM lengvatų tikslinimas buvo labai teisingas žingsnis, apmokestinimas, gyventojų pajamų mokesčių suvienodinimas buvo į tą pusę. Tačiau kitas žingsnis turėtų būti nekilnojamojo turto mokestis, nes čia yra didelių praradimų. Ir mes matome, iš tikrųjų, tai yra mažinimas. Be to, mes matome ir kitų lengvatų atsiradimą šalia to. Tai mes visai neseniai matėme papildomos lengvatos NPD (neapmokestinamas pajamų dydis – LRT) šeimoms atsiradimą šalia jau egzistuojančių vaiko pinigų. Tai kainuos dar 90 milijonų, kai mes labai sunkiai randame pinigų iš kitų lengvatų ir kitų surinkimų.
Tai, pavyzdžiui, PVM šildymo lengvata – mes kaip ir surinksime 60 milijonų, bet štai kitai lengvatai prarasime 90 milijonų. Tai bendrai mes turime kaip ir tokį neigiamą efektą biudžetui, tuo metu, kai mes turime surinkti papildomų lėšų gynybai. Ir galima diskutuoti, ar gynybai reikia skolintis, ar mokestiniais būdais surinkti pajamas, bet mes visgi manome, kad tai daliai, kuri bus pastovios išlaidos gynybai ateityje (ne vienkartinės investicijos į infrastruktūrą, bet tą infrastruktūrą reiks palaikyti, reiks mokėti didesnes palūkanų išlaidas), tai tai daliai mums reikėtų susirinkti mokestines pajamas. Tai galėtų siekti apie 400 milijonų kiekvienais metais papildomai.
Ir tą sumą mums reikėtų susirinkti, kad mūsų biudžetas būtų tvarus ir nereikėtų karpyti kitų išlaidų, nes iš ekonominio augimo mes susigeneruosim turbūt tą trūkumą, kuris atsiras, kai investuosime labai daug į infrastruktūrą ir mūsų skola vienaip ar kitaip pakils, bet vis tiek palaikymui mums reikės ir tvarių pajamų.
– Bet ar sugeneruosim? Iš to, ką aš girdžiu iš jūsų, tai iš pradžių, sakot, bankas palaikė, o tai, ką mato dabar, kas vyksta, jau to palaikymo mažėja.
J. Markevičius: Matote, ekonomikos augimą mes vis dar matome ganėtinai pozityviai – apie 3 proc. kiekvienais metais bent keletą metų į priekį. Tai tas ekonomikos augimas turėtų tęstis, nepaisant to, kad matome labai didelių rizikų, ypač pasaulinių visų turbulencijų. Ir tai mums padės amortizuoti tą skolą, kuri neišvengiamai augs. Ir mes matome, kad su visu gynybos paketu, kokio čia poreikio mums reikės, ta skola sieks nuo 40 proc., kas yra dabar, iki 60 proc. po kelerių metų. Tai tas pokytis bus reikšmingas ir automatiškai atneš didesnius palūkanų mokėjimus, kuriuos reikės dengti tvaresnėmis pajamomis. Ir iš tikrųjų, ar mes sugeneruosime, priklausys ir nuo sprendimų, kurie turėtų būti dabar vykdomi.
– Taigi, pone Mačiuli, kaip jūs manote, ar mes sugebėsim sugeneruoti, jeigu dabar atrodo, kad netgi mažėja tai, ką dabar turime? Kita vertus, aš suprantu, kad mokesčiai vis dėlto tokia labai jautri tema ir tokį bendrą susitarimą pasiekti visada bus sunku, nesvarbu, kokie būtų tie pasiūlymai. Bet šiuo atveju yra du tokie klausimai. Tai pirmas: ar Lietuva yra tokioje situacijoje, kad mokesčių pokyčiai neišvengiami? Ir antras dalykas: ar jie yra būtini šitais geopolitinio neapibrėžtumo laikais?
N. Mačiulis: Tai mes jau kalbėjom apie tai, kad turime įsipareigojimų. Bet, aišku, visos tarptautinės institucijos, kurios vertina Lietuvos progresą, sako, kad reikėtų koreguoti, taisyti mokesčių sistemą. Turint omeny visuomenės senėjimą, didėjančius įsipareigojimus didinti krašto apsaugos finansavimą, turint omeny, kad po poros metų labai mažės parama iš Europos Sąjungos fondų, reikės koreguoti tą mokesčių sistemą. Tai, kaip yra daroma dabar, turbūt yra daugiau padaroma klaidų, negu iš to bus naudos.
Ir vėlgi dažniau ką rekomenduoja ir išoriniai ekspertai, ir ką sako ekonomistai, tyrinėjantys mokesčių sistemas: ekonomikos augimą mažiausiai slopina turto mokesčiai ir vartojimo mokesčiai, taip pat, pavyzdžiui, ir įvairiausi akcizai. O pajamų apmokestinimo didinimas gali turėti neigiamų šalutinių pasekmių: mokesčių vengimą, bus sunkiau pritraukti užsienio kapitalą, sunkiau pritraukti talentų, o tai Lietuvai dabar yra labai aktualu. Nes turėkime omeny, kad gyventojų pajamų mokesčio pasiūlymai padidintų ir samdomų darbuotojų mokesčius – tų, kurie yra kvalifikuoti, uždirba daugiau negu tris vidutinius darbo užmokesčius. Tai čia būtent turbūt siūloma padidinti tuos mokesčius, kurių reikėtų neliesti, užuot praplėtus nekilnojamojo turto bazę, paieškojus dar kitų turto mokesčių.
Tai dėl to apskritai turbūt reikėtų labiau vertinti neigiamai tokius pasiūlymus, kurie neatneš pakankamai pinigų ilgalaikiams poreikiams, bet ir gali turėti neigiamų šalutinių pasekmių ekonomikos augimui, užimtumui, investicijoms.
– Ir dar labai trumpai, pone Markevičiau, jūs turbūt girdėjote ISM rektoriaus studiją, kad galima mažinti biurokratizmą ir tokiu būdu pritraukti daugiau pinigų į biudžetą. Ar tai būtų alternatyva mokesčių kėlimui?
J. Markevičius: Kažkiek, bet turbūt labai minimaliai. Iš tikrųjų Lietuvos biudžete administracinės išlaidos sudaro labai mažą procentą ir kai mes žiūrim, kokie yra milžiniški poreikiai, tai turbūt vien iš išlaidų karpymo čia pasiekti kažką būtų labai sunku.
– Ačiū jums.
