Pirmadienį į posėdį susirinkęs Seimas po svarstymo pritarė naujausiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo versijai. Joje numatytas progresyvesnis aukšto pajamų lygio gyventojų apmokestinimas, kuris būtų taikomas beveik visų rūšių pajamoms. Galutinėje diskusijų stadijoje pritarta papildomam neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD) už vaiką ir dirbančiųjų su verslo liudijimais kartelės pakėlimui iki 50 tūkst. eurų.
„Už“ tokius pakeitimus pirmadienį balsavo 76 Seimo nariai, „prieš“ – 48, dar du susilaikė.
Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas už jį turės balsuoti dar kartą. Tai padaryti planuojama ketvirtadienį, o paskui jį dar turės pasirašyti prezidentas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen per diskusiją prieš balsavimą sakė, kad jai trūksta valdančiųjų atsakymo dėl šios reformos poreikio.
„Kadencijos pradžioje buvo daug kalbama apie tai, kad jos reikia tam, jog būtų pasiektas 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo tikslas. Tačiau dabar tik labai naivus ir mūsų politinės diskusijos nesekantis žmogus vis dar tiki, kad šiandien GPM tarifas ir progresyvumas bus įvedamas dėl to, kad to reikia gynybai“, – pastebėjo ji ir paragino nebalsuoti už mokesčių didinimą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė sakė, kad gyventojų pajamų mokestis yra veidrodis, kaip valstybė mato sąžiningai dirbančius žmones.
„Todėl bet kokie sprendimai, kuriuos priimsime šią savaitę, parodys mūsų sisteminį požiūrį į dirbančius žmones. Ekspertai vertina, kad Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas yra vienas didesnių (...). Progresinė sistema tampa be tikro teisingumo, nes į sumavimą patenka ne nuolatinės pajamos, bet nepatenka dividendai“, – trūkumus vardijo ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad Lietuvoje skurdas ir nelygybė vis dar yra per dideli.
„Visokios „superliberalios“ politikos atvedė prie to, kad iš Lietuvos beveik milijonas išvažiavo. Išvažiavo būtent dėl darbo santykių, užmokesčio. Tai padarė neoliberali politika, kuri visą laiką, 35 metus, Lietuvoje vystosi“, – sakė jis ir tvirtino, kad didžiausias pajamas gaunantys gyventojai tikrai nenuskurstų, jei į biudžetą susimokėtų daugiau.
NPD už vaiką
Sugrąžinti 2018 metais panaikintą papildomą NPD tėvams anksčiau siūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Pagal kovą Seimo priimtą projektą, vaikų turintys gyventojai deklaruodami pajamas galėtų susigrąžinti didesnę dalį sumokėto pajamų mokesčio. Gaunantiems darbo pajamas vienas vaikas leistų per metus susigrąžinti 208,8 euro, du – 417,6 euro, trys – 626,4 euro ir t. t.
Nauja lengvata galėtų pasinaudoti ir individualios veiklos vykdytojai. Pagal siūlomą reglamentavimą, turėdami vieną vaiką jie metinį gyventojų pajamų mokestį (GPM) galėtų susimažinti 1044 eurais, du – 2088 eurais, tris – 3132 eurais ir t. t.
Pasiūlymas anksčiau teiktas atskirai, tačiau praėjusią savaitę Remigijus Žemaitaitis ir dar keli „Nemuno aušros“ frakcijos nariai jį įtraukė į Vyriausybės mokestinių pakeitimų paketą.
Posėdyje šiam pasiūlymui pritarė 91 Seimo narys, devyni buvo „prieš“, dar 17 susilaikė.
Nauja lengvata galiotų nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie turi vaikų iki 18 metų (arba, kol jie mokosi mokykloje, bet ne ilgiau nei iki 23 metų amžiaus). Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas per metus netektų apie 87,9 mln. eurų.
Lietuvoje jau skiriama kasmėnesinė išmoka už vaiką, kuri šiemet siekia 122,5 euro.
Taip pat skaitykite
Kūlverstis dėl verslo liudijimų
Vyriausybės pateiktame pakete pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais nebuvo numatyti. Tai padaryti pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Gintarė Skaistė.
Jos pasiūlymui fiksuoto dydžio mokesčio kartelę nuleisti iki 20 tūkst. eurų iš pradžių buvo pritarta, tačiau vos po kelių dienų komitetas apsigalvojo ir pasiūlė ją pakelti iki 50 tūkst. eurų.
„Už“ tai Seimo plenarinių posėdžių salėje pasisakė 101 parlamentaras, „prieš“ buvo 19, dar penki susilaikė.
Šiuo metu pajamų riba, iki kurios jos gali būti apmokestinamos fiksuotu dydžiu (vadinamuoju verslo liudijimu), siekia 45 tūkst. eurų. Verslo liudijimų dydžius įvairioms veiklos rūšims nustato savivaldybės.
Taip pat skaitykite
Progresyvesni mokesčiai
Seimas anksčiau pritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti didesnį progresyvumą aukšto pajamų lygio gyventojams.
Uždirbantieji iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (iki 6,9 tūkst. eurų per mėn.) pokyčių beveik nepajustų. Juos paveiktų tik siūlymas nebetaikyti NPD „likučio“ daugiau nei 1 VDU per mėnesį gaunantiems gyventojams.
Tuo metu pajamoms nuo 36 VDU iki 60 VDU (nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) būtų taikomas 25 proc. tarifas, pajamoms nuo 60 VDU (nuo 11,5 tūkst. eurų per mėn.) – 32 proc.
Anksčiau buvo siūloma, kad 120 VDU viršijančioms pajamoms būtų taikomas 36 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau įvertinus gautas pastabas ir pasiūlymus to atsisakyta.
Minėti gyventojų pajamų mokesčio tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų (išskyrus dividendus ir parduotus opcionus) sumą, taigi paliestų ir dirbančiuosius individualiai.
Tiesa, mažiausiai uždirbantiems individualios veiklos vykdytojams liktų galioti dabartinės lengvatos, t. y. iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus našta nesikeistų (efektyvusis tarifas svyruoja nuo 5 iki 15 proc.).
Uždirbantiems tarp 35 ir 42,5 tūkst. eurų per metus būtų taikomas 15–20 proc. efektyvusis tarifas, o gaunantiems didesnes pajamas – pagrindiniai GPM tarifai.
Didesniais tarifais nebūtų apmokestinamos pajamos iš ilgiau nei 5 metus išlaikytų akcijų ir nekilnojamojo turto pardavimo.
GPM įstatymo projektu taip pat ketinama susiaurinti lengvatą darbuotojo naudai, gautai darbdaviui sumokėjus papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas ir 350 eurų per metus viršijančią įmokų sumą priskirti apmokestinamosioms pajamoms.
Seimas pirmadienį dar turėtų apsispręsti dėl NT mokesčio ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pokyčių. Juos priimti taip pat ketinama ketvirtadienį.
Praėjusią savaitę parlamentarai išreiškė palaikymą naujiems draudimo sutarčių ir saldintų gėrimų mokesčiams, PVM lengvatos šildymui panaikinimui ir didesniam pelno mokesčiui. Galutinis sprendimas dėl jų suplanuotas antradienį.
