Komikui Dominykui Klajimui pateikti įtarimai dėl žemaūgių žmonių niekinimo, BNS pirmadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
„Galime patvirtinti, kad minimam asmeniui yra pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį“, – nurodė ji.
Šis straipsnis numato atsakomybę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Kaip rašė BNS, šiame ikiteisminiame tyrime dėl neapykantos skatinimo, viešo tyčiojimosi ir neįgalių žmonių niekinimo teisėsauga įtarimus jau yra pateikusi scenaristui Andriui Zimaičiui ir komikui Antonui Kisliakui.
Tyrimas pernai liepą pradėtas dėl pasisakymų apie žemaūgius žmones D. Klajumo tinklalaidėje „Koks skirtumas“. Joje D. Klajumas su A. Zimaičiu ir A. Kisliaku juokėsi iš žemaūgių žmonių, rodytų LRT projekte „Ko nesakyti“. Kilus visuomenės pasipiktinimui, komikai tvirtino iš žemaūgių nesityčioję, o tik juokavę.
Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti šeši asmenys – visi dalyvavę nacionalinio transliuotojo socialiniame projekte apie žemaūgius žmones. Tyrimui vadovauja Vilniaus apylinkės prokuroras Edvinas Navickas. BNS skelbė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba minėtus pasisakymus apie žemaūgius praėjusių metų rugsėjį įvertino kaip neapykantos kurstymą, patyčių skatinimą ir žmonių grupės niekinimą.
Gegužę, kai buvo pateikti kaltinimai A. Zimaičiui ir A. Kisliakui, negalios teisių ekspertė Dovilė Juodkaitė LRT.lt teigė, kad esamą situaciją ji vertina teigiamai už tai, kad nuo galimai neapykantą kurstančio turinio nukentėję asmenys pasinaudojo įstatymuose numatytomis gynybos priemonėmis ir kreipėsi į teisėsaugą. Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kurstymą, todėl kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.
„Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje neapykantos nusikaltimai negalios pagrindu vis dar yra retai atpažįstami ir fiksuojami, nors žmonės su negalia išlieka viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Dėl to itin svarbu, kad tokie atvejai būtų vertinami rimtai, o nukentėję asmenys turėtų galimybę pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis“, – tvirtino teisininkė.
