Seimas ketvirtadienį posėdyje priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktą įstatymo projektą, pagal kurį vaikų turintys gyventojai deklaruodami pajamas galėtų susigrąžinti didesnę dalį sumokėto pajamų mokesčio. Gaunantiems darbo pajamas vienas vaikas leistų per metus susigrąžinti 208,8 euro, du – 417,6 euro, trys – 626,4 euro ir t. t.
Nauja lengvata galėtų pasinaudoti ir individualios veiklos vykdytojai. Pagal siūlomą reglamentavimą, turėdami vieną vaiką jie metinį gyventojų pajamų mokestį (GPM) galėtų susimažinti 1044 eurais, du – 2088 eurais, tris – 3132 eurais ir t. t.
Į didelį lengvatos naudos skirtumą Seimo posėdyje dėmesį atkreipė ir konservatorius Mindaugas Lingė.
„Kodėl yra programuojama tokia nelygybė tarp skirtingas veiklas vykdančių žmonių. Individualia veikla besiverčiantys asmenys galės turėti apie 1 tūkst. eurų finansinės naudos, o dirbantys su darbo sutartimi – apie 200 eurų. Beveik penkių kartų skirtumas“, – stebėjosi jis.
Projektą pristačiusi prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė atsakė, kad visi vaikai turi būti lygūs, tačiau detaliau savo minties nepaaiškino.
„Prezidentas siūlo GPM įstatymo pataisą, kad atsirastų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) už vaikus, kuris galėtų siekti 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką (tai sudarytų 1044 eurus per metus).
Jį prisitaikytų ne tik dirbantieji (pagal darbo sutartį – LRT.lt), bet ir tėvai, kurie dirba pagal individualią veiklą. Tai šiandien vis aktualesnis klausimas. Paramą tėvai galėtų gauti kartą per metus, teikiant metines pajamų mokesčio deklaracijas“, – ketvirtadienį Seimo posėdyje aiškino I. Segalovičienė.
Ji pabrėžė, kad siūloma priemonė nepakeistų vadinamųjų vaiko pinigų. I. Segalovičienė ragino šį pasiūlymą aptarti kartu su kitais mokesčių sistemos pakeitimais.
„Kadangi mokesčius reglamentuojantiems įstatymams reikalinga Vyriausybės išvada. Tikimasi, kad ji bus pateikta paraleliai su visu mokestinių pokyčių paketu“, – sakė ji.
Jau skelbta, kad Finansų ministerija šiuo metu ruošia mokesčių pakeitimus, kurie valstybės biudžetą kitais metais galėtų papildyti maždaug 224 mln. eurų. Diskutuojama dėl GPM, PVM, pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų, svarstoma apie galimybę įvesti naujus mokesčius saldintiems gėrimams ir ne gyvybės draudimo įmokoms.
I. Segalovičienė dar pažymėjo, kad projektas turės būti atnaujintas Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
„Už“ pateiktą projektą ketvirtadienį balsavo 67 parlamentarai, „prieš“ – 4, dar 7 susilaikė.
Projektas į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti gegužės 13 d.
Galiotų, kol vaikas baigs mokyklą
Dar 2023 metų pabaigoje užregistruoto GPM įstatymo aiškinamajame rašte dėstoma, kad nauja lengvata galiotų nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie turi vaikų iki 18 metų (arba, kol jie mokosi mokykloje, bet ne ilgiau nei iki 23 metų amžiaus).
Gaunantiems individualios veiklos pajamas už kiekvieną vaiką būtų papildomai taikomas 1044 eurų metinis pajamų mokesčio kreditas, o gaunantiems darbo pajamas – 1044 eurų metinis NPD.
Dirbantiems su sutartimi NPD suma būtų dalijama perpus.
„Pagrindiniai būdai, kuriais šeimos remiamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) socialinės apsaugos sistemose, yra piniginės išmokos, natūra teikiamos paslaugos (įskaitant vaikų priežiūrą) ir mokesčių lengvatos.
(...) Lietuva neturi vieno iš trijų esminių polių – mokesčių lengvatų šeimoms. Nuo 2018 m., unifikuojant vaiko pinigus, buvo panaikintas papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaiką (įvaikį) institutas“, – rašoma dokumente.
Pažymima, kad šiuo metu Lietuvoje vaikus auginančios šeimos, įvertinus paramą piniginėmis išmokomis, patiria didesnę mokestinę neto naštą nei EBPO vidurkis.
Išmoka už vaiką šiemet Lietuvoje siekia 122,5 euro.
Skaičiuojama, kad priėmus GPM įstatymo projektą valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus netektų apie 60 mln. eurų.
