Pirmadienį posėdžiaujantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) apsisprendė, kad svarstomas mokestinių pasiūlymų paketas paveiktų ir dirbančiuosius su verslo liudijimais. Pagal buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės pasiūlymą, fiksuotą gyventojų pajamų mokestį galėtų mokėti tik uždirbantieji iki 20 tūkst. eurų per metus.
„Kadangi vienas reformos tikslų yra tai, kad apmokestinimas labiau priklausytų nuo pajamų lygio, o ne nuo rūšies, siūlome atkreipti dėmesį ir į verslo liudijimų klausimą. Pagal dabartinį apmokestinimą, realus tarifas jiems yra itin žemas (vidutiniškai 1,7 proc.), kai darbo santykiuose minimalus yra apie 5 proc., didesnysis – 20 proc., progresinis – 32 proc.
Siūlome, kad verslo liudijimai liktų kaip forma tik patiems smulkiausiems. Šiuo metu kartelė yra 40 tūkst. eurų, o mes siūlome, kad ji būtų 20 tūkst. eurų“, – savo idėją pristatė G. Skaistė.
Finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad šis pasiūlymas paliestų apie 20 tūkst. iš 100 tūkst. Lietuvoje esančių verslo liudijimų turėtojų. Komitetas pasiūlymui pritarė.
„Ministerija būtų linkusi pritarti iš teorinių sumetimų, bet praktiškai matome, kad šitokie sprendimai gali sukelti tam tikrų socialinių įtampų su labai smulkaus verslo organizacijomis ir savivaldybėse“, – prieš balsavimą įspėjo R. Šadžius.
Tačiau Seimo BFK nepalaikė G. Skaistės pasiūlymo, kad verslo liudijimą būtų galima įsigyti ne trumpesniam nei 30 dienų laikotarpiui.
Progresyvesni mokesčiai
Vyriausybė yra pasiūliusi nustatyti didesnį progresyvumą aukštą pajamų lygį turintiems gyventojams.
Uždirbantieji iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (iki 6,9 tūkst. eurų per mėn.) pokyčių beveik nepajustų. Juos paveiktų tik siūlymas nebetaikyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) „likučio“ daugiau nei 1 VDU per mėnesį gaunantiems gyventojams.
Pajamoms nuo 36 VDU iki 60 VDU (nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) būtų taikomas 25 proc. tarifas, pajamoms nuo 60 VDU (nuo 11,5 tūkst. eurų per mėn.) – 32 proc.
Anksčiau buvo siūloma, kad 120 VDU viršijančioms pajamoms būtų taikomas 36 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau įvertinus ministerijos gautas pastabas ir pasiūlymus to atsisakyta.
Vis dėlto Seimo BFK pirmininkas Algirdas Sysas pasiūlė 36 proc. tarifą į projektą sugrąžinti. Komitetas tam nepritarė.
Minėti gyventojų pajamų mokesčio tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų (išskyrus dividendus) sumą, taigi paliestų ir dirbančiuosius individualiai.
Tiesa, mažiausiai uždirbantiems individualios veiklos vykdytojams liktų galioti dabartinės lengvatos, t. y. iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus našta nesikeistų (efektyvusis tarifas svyruoja nuo 5 iki 15 proc.).
Uždirbantiems tarp 35 ir 42,5 tūkst. eurų per metus būtų taikomas 15–20 proc. efektyvusis tarifas, o gaunantiems didesnes pajamas – pagrindiniai GPM tarifai.
Grupė Seimo narių siūlė individualios veiklos pajamų netraukti į bendrą progresinį apmokestinimą, tačiau Seimo BFK tam nepritarė.
Komitetas palaikė parlamentarų idėją, kad progresiniais mokesčiais nebūtų apmokestintos pajamos iš ilgiau nei 5 metus išlaikytų akcijų pardavimo. Prieš tai buvo numatytas 10 metų terminas. Taip pat palaikytas pasiūlymas nuo 10 iki 5 metų sutrumpinti terminą pajamų iš parduoto NT apmokestinimui.
Skaičiuojama, kad dėl šių ir kelių kitų įstatymo pakeitimų 2026 m. biudžetas pasipildytų 5,7 m. eurų, o 2027 metais – 217 mln. eurų. Toks didelis skirtumas susidaro dėl to, kad pajamos už 2026 metus deklaruojamos 2027-aisiais.
GPM įstatymo projektu ministerija taip pat siūlo siaurinti lengvatą darbuotojo naudai, gautai darbdaviui sumokėjus papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas ir 350 eurų per metus viršijančią įmokų sumą priskirti apmokestinamosioms pajamoms.
Jekaterina Rojaka ir grupė kitų Seimo narių siūlė, kad į šalį naujai atvykstantiems užsienio ar lietuvių kilmės specialistams į gerai apmokamas darbo vietas (daugiau kaip 36 VDU per metus) progresiniai GPM tarifai 5 metus nebūtų taikomi, tačiau komitetas tam nepritarė.
Taip pat svarstytas pasiūlymas pajamoms iš investicinės sąskaitos taikyti tik 15 proc. tarifą – jam komitetas pritarė.
„Svarbu pabrėžti, kad investicinės sąskaitos esmė yra kaupti ilgą laiką – net dešimtmetį ar ilgiau, o lėšos dažnai išsiimamos vienkartiniu būdu, pavyzdžiui, artėjant pensijai ar siekiant finansuoti didesnį pirkinį“, – argumentavo pasiūlymo autoriai.
Apmokestinamas draudimas
Finansų ministerija parengė visiškai naują Saugumo įnašo įstatymą. Juo ne gyvybės draudimo įmokoms būtų nustatytas 10 proc. tarifas.
Naujas mokestis nebūtų taikomas tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims.
Iš saugumo įnašo 2026 metais tikimasi 82,5 mln. eurų pajamų.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlė šį įstatymo projektą atmesti, tačiau Seimo BFK nariai tam nepritarė.
„Tai darytų tiesioginę įtaką tik atsakingų gyventojų, savanoriškai besinaudojančių draudimo paslaugomis, gerovę“, – teigė pasiūlymo autoriai.
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) siūlė netaikyti papildomo apmokestinimo ne gyvybės draudimo sutartims, susijusioms su pasėliais, ūkinių gyvūnų sveikata ir žemės ūkio technika. R. Šadžius sakė, kad Vyriausybė neprieštarauja išimčiai pasėliams, tokiai formuluotei pritarė ir Seimo BFK.
„Žemės ūkio sektorius patiria didelę riziką dėl klimato kaitos, stichinių nelaimių, ligų protrūkių bei ūkinės technikos gedimų. Pasėlių, gyvūnų ir technikos draudimas yra esminė ūkininkų rizikų valdymo priemonė, kurią valstybė aktyviai skatina. Įvedus papildomą apmokestinimą šioms draudimo rūšims, gali sumažėti ūkininkų motyvacija draustis, o tai prieštarautų strateginiam tikslui stiprinti sektoriaus atsparumą“, – argumentavo parlamentarai.
Komitetas taip pat pritarė mokestinių pasiūlymų pakete esančiam Mokesčių administravimo įstatymo projektui, kuriuo Saugumo įnašas įtraukiamas į kitų Lietuvoje galiojančių mokesčių sąrašą.
Vyriausybės siūlomi ir tam tikri pelno mokesčio pakeitimai, žymiausias iš jų – tarifo padidinimas nuo 16 iki 17 proc. Dėl to biudžetas kitais metais galėtų papilnėti 47,3 mln. eurų.
„Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas siūlė pelno mokesčio nedidinti, tačiau komitetas tokiai idėjai nepritarė. Seimo BFK taip pat nepalaikė Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymo nedidinti ir lengvatinio pelno mokesčio tarifo nuo 6 iki 7 proc.
Mokestis limonadui
Pakete dar siūloma apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus. Naujas akcizas būtų taikomas, jei cukraus arba saldiklių kiekis 100 mililitrų gėrimo viršija 2,5 gramo.
7,4 euro už hektolitrą tarifas būtų taikomas gėrimams, kurių 100 ml yra iki 8 g cukraus. Šią ribą viršijantiems gėrimams tarifas siektų 21 Eur/hl.
Skaičiuojama, kad litras saldinto gėrimo dėl naujų mokesčių galėtų pabrangti nuo 9 iki 25 centų. Po šių pakeitimų į biudžetą tikimasi surinkti 25 mln. eurų daugiau.
K. Neimantas siūlė įstatyme taikyti tris, o ne du laiptelius.
„1 intervalas – mažiau nei 6 gramai, 2 intervalas – nuo 6 iki 10 gramų cukraus, 3 intervalas – 10 ir daugiau gramų cukraus“, – teikė jis, tačiau komitetas to nepalaikė.
Be to, Seimo KRK siūlė, kad nauju mokesčiu nebūtų apmokestinti gėrimai, turintys tautinio paveldo sertifikatą. Dauguma Seimo BFK narių pasisakė prieš tai.
Brangesnis šildymas, pigesnės knygos
Ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 12 proc. padidinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Lietuvoje dabar taip pat galioja lengvatinis 5 proc. ir standartinis 21 proc. tarifai.
Pagal pasiūlymą, šiuo metu 9 proc. tarifu apmokestinamoms knygoms ir kitiems leidiniams būtų taikomas dar mažesnis – 5 proc. – tarifas. K. Neimantas siūlė, kad jis būtų 21 proc., tačiau komitetas tam nepritarė.
Dabar 9 proc. apmokestinamos apgyvendinimo paslaugos, keleivių vežimas, kultūrinių įstaigų ir renginių lankymas sulauktų 12 proc. mokesčio.
Būtų nutrauktos dabartinės 9 proc. lengvatos šildymui, karštam vandeniui ir malkoms. Už juos kitais metais tektų mokėtų 21 proc. PVM.
Skaičiuojama, kad šios priemonės biudžetą papildytų apie 80,5 mln. eurų. G. Skaistė siūlė, kad šios lėšos atitektų Valstybės gynybos fondui, bet komitetas tam nepritarė.
Posėdyje apsvarstyti ir pasiūlymai dėl mažesnių PVM tarifų ekologiškiems vaisiams, uogoms, daržovėms ir maitinimo sektoriui, tačiau komitetas jiems nepritarė.
