Lietuvoje nagrinėjant „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės skundą dėl prieš dvejus metus Lietuvos banko (LB) jai skirtos 16,5 tūkst. eurų baudos, prašoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimo, pirmadienį pranešė Regionų administracinis teismas.
Teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas ESTT prejudicinis sprendimas.
2024-ųjų gruodį centrinis bankas verslininkei skyrė baudą, teigdamas, kad „Foxpay“ patikrinimo metu ji nesuteikė galimybės kopijuoti darbiniais tikslais naudojamame kompiuteryje ir telefone esančios informacijos.
I. Trinkūnaitė teisme ginčija, jog LB siekė paimti visus šiuose jos asmeniniuose įrenginiuose esančius duomenis, nors juose buvo ne tik su tikrinama „Foxpay“ susijusi, bet ir asmeninė informacija, kitų bendrovių konfidencialūs komerciniai duomenys, banko paslaptį sudaranti informacija.
Pirmos instancijos teismas vertina, jog byloje yra keliamas esminis klausimas dėl tinkamos pusiausvyros tarp valstybės institucijos teisės efektyviai atlikti priežiūros veiksmus bei asmens teisės į privataus gyvenimo, asmens duomenų bei profesinių paslapčių apsaugą.
„Teismui kilo abejonių, ar pakankamai užtikrinama teismo leidimo vykdymo kontrolė tais atvejais, kai faktinis sprendimas dėl paimamų duomenų apimties paliekamas pačiai tikrinančiai institucijai“, – pranešė teismas.
„Nesant aiškių duomenų atrankos kriterijų ir teisėtai renkamos informacijos ribų, gali kilti rizika nepakankamai apsaugoti tikrinamo asmens teisę į privatų gyvenimą, profesinės paslapties apsaugą, kliento ir advokato paslaptį bei teisę į veiksmingą gynybą“, – argumentuoja teismas.
Dėl to gegužės 28 d. nutartimi kreiptasi į ES Teisingumo Teismą, prašant jį priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti ES teisės normas, kurios reglamentuoja per finansų rinkos priežiūros institucijų atliekamus patikrinimus paimamų duomenų apimtį ir asmens duomenų apsaugą.
Regionų administracinis teismas prašo išaiškinti, ar priežiūros institucija, šiuo atveju LB, turi išimtinę teisę pati nuspręsti, kokios apimties duomenys gali būti paimami atliekant patikrinimą, ar visgi reikalaujama, kad duomenų apimtis būtų iš anksto apibrėžta.
ESTT prašoma šiuo atveju išaiškinti ES pagrindinių teisių chartijos, Finansinių priemonių rinkų direktyvos (MiFID II) bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų taikymą.
Lietuvos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje dėl I. Trinkūnaitės skundo būtina įvertinti, ar nacionalinis reguliavimas ir jo taikymo praktika atitinka ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas garantijas ir kitų šių europinių reglamentų reguliavimą.
