Prokuratūra nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl parlamentaro, partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų apie neva vyksiantį perversmą.
Kaip nurodoma prokuratūros pranešime spaudai, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.
Anot prokuratūros, vertinant R. Žemaitaičio pareiškimus, buvo aiškinamasi, ar yra pagrindo pradėti tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuose numatyta atsakomybė už valstybės perversmą ir viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Tikslindami aplinkybes, policijos pareigūnai įvertino laidos, kurioje kalbėjo R. Žemaitaitis, įrašą, apklausė liudytojus, išanalizavo kitus duomenis.
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, jog viešojoje diskusijoje R. Žemaitaitis išreiškė savo nuomonę, vertinimą, kad ateityje gali įvykti valstybės perversmas. Anot prokuratūros, aplinkybių patikslinimo metu parlamentaras nurodė, kad pats jokių duomenų, informacijos ar faktų, kurie leistų teigti, kad konkretūs asmenys ar grupės planuoja valstybės perversmą, neturi.
„Nebuvo gauta ir jokių objektyvių duomenų, kad Seimo narys organizuotų valstybės perversmą ar dalyvautų sąmoksle jam įvykdyti. Nutarime pažymima, jog R. Žemaitaičio teiginiai buvo išsakyti aptariant bendrą politinę situaciją, jokių raginimų pažeisti smurtu Lietuvos Respublikos suverenitetą bei konstitucinę santvarką nebuvo išsakyta“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas.
R. Žemaitaitis gegužę laidoje „OpTV“ paskelbė manantis, kad rudenį šalyje esą gali kilti „valstybės vidaus perversmas“. Jis minėjo, jog perversmas gali neva būti brutalus, jo metu bus esą imamasi „fizinių susidorojimų“ su žmonėmis.
Atliekamas tyrimas dėl kitų R. Žemaitaičio pareiškimų
ELTA primena, kad teisėsauga kovą priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kitų parlamentaro R. Žemaitaičio pareiškimų. Tyrimas atliekamas dėl politiko teiginių apie Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarus, juos R. Žemaitaitis pavadino sukilėliais.
Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Šiame straipsnyje nurodoma, kad tas, kas padarė minėtą nusikaltimą ar nusikaltimus, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
R. Žemaitaitis žurnalistės R. Janutienės laidoje „OpTV“ teigė, kad Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai yra sukilėliai, nes nepriklausomybės atkūrimas buvo perversmas, kurio metu nuversta sovietų valdžia.
„Nepriklausomybės Akto signatarai rytoj, kovo 11-ą, nes vis tiek, jie yra sukilimo dalyviai, juos reikia vadinti. Aš nežinau, kodėl vadina juos signatarais. Arba nepriklausomybės atkūrimas – nėra, buvo revoliucija Lietuvoje, buvo perversmas organizuotas, buvo sukilimas. Aš juos vadinu sukilimo dalyviais“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Pati R. Janutienė suabejojo tokiu „aušriečio“ teiginiu, tačiau pastarasis dar kartą pakartojo, jog tai buvo „sukilimas, nuvertė santvarką“.
„Įvyko sukilimas prieš Tarybų Sąjungą. Atkuriamasis sąjūdis, Sporto rūmai – kas tai yra? Tai yra tas perversmas, kurį organizavo: Oranžinė revoliucija, mėlynoji revoliucija, dar kažkas. Tai yra sukilimo dalyviai“, – sakė parlamentaras.
Tiesa, nors politikas pabrėžė, kad šią datą reikia branginti, jo pasisakymai sulaukė kritikos. Vėliau R. Žemaitaitis teigė atsiprašantis dėl to, jog pavartojo žodį „perversmas“.
