Lietuviška atributika ar drabužiais su tautiniais raštais prekiaujantys verslininkai sako, kad tokia produkcija populiarėja. Puošiamasi ne tik per valstybines šventes, vis dažniau ieškoma ir kasdienių drabužių su trispalve, tautiniais ženklais, etnografiniais raštais.
30 metų Gargžduose veikianti mezgykla asortimente lietuviškos atributikos turi nuolat. Pirštinės, kojinės, šalikai sulaukia dėmesio ir Lietuvoje, ir iš emigrantų.
„Prieš tautines šventes tikrai labiau sujudama – padidėja tautinės atributikos pardavimai, ypač sausio, vasario ir kovo mėnesiais, likus maždaug savaitei iki švenčių“, – sako Bendrovės „Knitas“ direktorė Rasa Dzindzeleta.
Pasak įmonės vadovės, lietuviškos atributikos parduodama nelabai daug, bet kol yra paklausa – megs. Bendrovė reaguoja ir į kitus poreikius.
„Kai prasidėjo karas, pasiūlėme specialias pirštines – viena pora su Lietuvos, kita su Ukrainos vėliava – kaip palaikymo gestą. Lėšas skyrėme organizacijai“, – pažymėjo ji.
Tautinės atributikos poreikis yra, pastebėjo 20 metų Lietuvoje gyvenanti ukrainietė Yolana, pirmą suknelę pasisiuvusi sau.
„Labai norėjau tikrų lietuviškų raštų, kad būtų ant šiandieninių, kasdieninių rūbų. Pradėjau ieškoti internete ir neradau. Paskambinau mamai, organizavome vieną kitą suknelę, parodžiau socialiniuose tinkluose ir tai buvo absoliutus bumas, žinučių buvo tiek, kad aš supratau, kad kažką reikia daryti“, – pasakoja Parduotuvės „Tėvynės spalva“ įkūrėja Yolana Tranizė.
Nusprendusi imtis naujo verslo, pirmiausiai Yolana sako ilgas valandas praleidusi bibliotekoje. Ieškojo lietuviškų raštų, jų reikšmių. Vėliau su karo alinamoje šalyje tebegyvenančia mama rado Ukrainos įmones, kurios siuva gaminius ir siuvinėja raštus.
„Prašau lietuviškų dizainerių ir tautodailininkų pagalbos ir taip drauge kuriame. Ukrainoje vyksta tik gamybos procesas. Karo metu kariaujanti šalis kuria ir siuva drabužius Lietuvai, kuri labai stipriai padeda Ukrainai, tai tas ryšys ir toliau palaikomas“, – sako Yolana.
Skirtingų etnografinių regionų raštai nugula ant medvilninių ar lininių marškinėlių, megztinių, suknelių, palaidinių. Mamos sukurtais gaminiais noriai puošiasi abiturientas Denisas.
„Mano draugų ratas yra panašaus mąstymo, kaip ir aš – visi labai patriotiški. Mama prašo, kad jų paklausinėčiau, ką jie patys norėtų matyt ant marškinėlių ar džemperio“, – teigia klaipėdietis Denisas Slušnys.
Pasak verslininkės, ukrainietiškų raštų ant drabužių ji siuvinėti nežada – rinkoje pilna vyšyvankų – liaudiškais geometriniais raštais siuvinėtų marškinių.
