Naujienų srautas

Verslas2025.05.28 14:25

Paluckas apie Lietuvos paraišką ES dėl lengvatinių paskolų gynybai: teks apkarpyti apetitą

00:00
|
00:00
00:00

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog rengiant paraišką dėl Europos Sąjungos (ES) lengvatinės paskolos gynybai gavimo, Lietuvai teko sumažinti savo apetitą. Vyriausybės vadovo teigimu, iš pradžių ketinta prašyti 7 mlrd. eurų paskolos, tačiau šią sumą esą teks apkarpyti. 

„Mes esame paskaičiavę savo poreikį arba galimybę teikti paraišką už beveik 7 mlrd. eurų“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Tą apetitą reikės šiek tiek, matyt, apkarpyti“, – pridūrė jis.

Pasak Vyriausybės vadovo, kai kuriems suplanuotiems projektams finansuoti veikiausiai teks naudoti alternatyvias priemones – biudžeto arba pasiskolintas lėšas.

„Yra tam tikros paraiškų teikimo gairės, reikalavimai, kur reikalinga sudaryti formalius sutarimus su kitomis valstybėmis, nes tai turi būti ir partneriai, ir (reikia – ELTA) atitinkamai nuspręsti, kokie projektai ar kokie įsigijimai bus pirmiausia finansuojami per šį instrumentą, o kuriems galima naudoti kitas alternatyvas, kurias mes esame numatę: nuo biudžeto iki kitų skolintų lėšų“, – aiškino premjeras.

Lenkijai norint 6 mlrd. eurų RFF lėšų skirti gynybai, premjeras nemato būdų Lietuvai elgtis taip pat

Lenkijai siekiant 6 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų nukreipti į gynybos finansavimą, premjeras sako, kad Lietuva tokios manevro laisvės neturi dėl anksčiau sudarytų susitarimų.

„Tai dėl RRF lėšų Lietuva jau praėjusį parlamentinį ciklą ir praėjusią kadenciją yra sukontraktavusi, paprastai tariant, sudariusi sutartis už daugiau kaip 87 proc. lėšų paskirtų. Todėl jų perskirstyti kitoms reikmėms nėra teisinių galimybių, nes jos jau yra pažadėtos, kai kurie projektai įgyvendinti ir tos lėšos yra leidžiamos suplanuotoms reikmėms“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas.

„Mes tokios finansinio manevro laisvės, kokią su šiuo instrumentu turi Lenkija, neturime“, – pabrėžė jis.

Anot G. Palucko, RFF lėšos, dėl kurių susitarimai dar nesudaryti arba tos, kurių projektų įgyvendinimas nėra prasidėjęs, jau šiuo metu yra nukreipiamos į krašto apsaugos finansavimą arba į Nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinį kapitalą.

Ramina, kad įsteigus Kelių fondą kitos biudžeto eilutės nenukentės

Dalį planuojamo steigti Kelių fondo lėšų paėmus iš kitų valstybės biudžeto eilučių galimybės finansuoti kitas biudžeto išlaidas nesumažės, sako premjeras Gintautas Paluckas.

„Susumavus, sudėjus visus išteklius, nenukentės ir bendrosios biudžeto išlaidos. Tačiau Kelių fondo lėšos taip pat bus rimtos, leidžiančios spręsti įvairias infrastruktūros problemas“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis savo ruožtu sakė, kad fondas „neatims lėšų iš kitų sričių“, o leis tiesiogiai keliams išleisti iš kelių mokesčių, vinječių ir panašių šaltinių surenkamas pajamas, dabar pervedamas į valstybės biudžetą.

„Daroma atvirkščiai, kad nebūtų jokių (biudžeto – BNS) skylių. Visos įplaukos į fondą bus skiriamos į kelių remontą, projektavimą, tiesimą. (...) Steigiame ir, tikiuosi, su Seimo pritarimu įsteigsime atskirą fondą, kuriame ir bus atskira suma pinigų, kuri kaip tik ir bus skirta valstybiniams keliams“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė E. Sabutis.

Siekiant rasti naujų finansavimo šaltinių keliams Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui tam sukurti specialų Kelių fondą. Jei Seimas pritars, planuojama, jog fondas įsigaliotų nuo kitų metų, o bendras kelių finansavimas padidėtų 400 mln. eurų iki beveik 1 mlrd. eurų.

G. Palucko teigimu, fondas didžiąja dalimi bus finansuojamas iš naujų šaltinių, jis „leis atkurti kelių būklę, įgyvendinti svarbius kelių infrastruktūros projektus“.

„Kai kurie finansiniai šaltiniai iš tiesų yra perskirstomi, bet tai nėra „liūto dalis“ – tai baudos arba automobilio registravimo rinkliavos. Lygiai taip pat ten yra nukreipiamos būsimos e. tollingo sistemos pajamos ir plečiamas kelių, už kuriuos mokama rinkliava, tinklas. Šiandien tų kelių (...) yra vengiama, naudojamasi alternatyviais maršrutais, kurie apskritai nepritaikyti sunkiasvoriui transportui ir yra laužomi“, – kalbėjo G. Paluckas.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi