Jungtinės Tautos įspėja, kad karo veiksmai prieš Iraną nesukels reikšmingų pokyčių, o priešingai – bus išnaudoti naujoms represijoms prieš piliečius rengti. Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui vasario pabaigoje pradėjus apšaudymus, šalių lyderiai paragino iraniečius sukilti. Tačiau duomenų, kad vyktų ar būtų organizuojami masiniai protestai, nėra. Tuo metu siekdamas užkirsti kelią bet kokiam pasipriešinimui, režimas imasi papildomų priemonių.
Karui žengiant į trečią savaitę, 35-erių Farhadas sako, kad „gyvenimas turi nesustoti“. Bet viena sakyti, kita – daryti. Prasidėjus sprogimams, su šeima jis nusprendė nebėgti, tačiau teigia bijantis vaikus vesti į parką ar žaisti su jais kieme.
„Nėra jokių pajamų, kol kas gyvename iš santaupų. Kiekvieną dieną leidžiu žaisdamas su vaikais. Bet dažniausiai liekame namie arba išeiname į automobilių aikštelę – kur saugiau. Taip ir leidžiame dienas. Kartais žiūrime ir žinias“, – pasakoja vyras.
Farhadui priklauso mobiliųjų telefonų parduotuvė. Dėl karo ją teko uždaryti.
Parduotuvė buvo uždaryta ir praėjusių metų pabaigoje, kai Irane kilo masiniai protestai. Gyventojai piktinosi tragiška ekonomine padėtimi, o vėliau imta skanduoti ir antivyriausybinius šūkius.
„Irano žmonėms teko neįtikėtina smurto ir netekčių našta. Auganti karinė įtampa, vėliau – represijos, plataus masto protestai, malšinti mirtinu smurtu ir masiniais suėmimais. Nespėję atsikvėpti, iraniečiai vėl susidūrė su karine jėga“, – teigia specialioji JT pranešėja žmogaus teisių Irane klausimais Mai Sato.
Apžvalgininkai pabrėžia, kad po praėjusių metų dvylikos dienų karo, Iranas ruošėsi naujoms atakoms.
Panašu, ruošėsi ir galimiems naujiems protestams, o dabar imasi ir papildomų priemonių – gyventojai gauna žinutes – Islamo revoliucinės gvardijos žvalgybos padalinys grasinamai įspėja dėl bet kokių galimų mitingų.
Informaciją perduodantys iraniečiai pasakoja ir apie patikros punktus Teherane, kur gyventojai stabdomi ir apieškomi. Viena moteris tikina, kad, baimindamasi suerzinti pareigūnus, nustojusi dėvėti spalvingus drabužius.
„Išorės karo veiksmai neužtikrina atskaitingumo ir nesukelia reikšmingų pokyčių. Priešingai, kelia pavojų, kad valstybėje, kuri ir taip nuolat griebiasi represinių priemonių, siekdama slopinti savo pačios gyventojus ir užgniaužti kitaminčius, šios represijos dar stiprės. Esame labai susirūpinę, kad dabartinė saugumo situacija vėl bus panaudota baudžiant drįsusius išreikšti kitokią nuomonę“, – sako JT Nepriklausomos tarptautinės misijos pirmininkė Sara Hossain.
Šalyje toliau ribojamas interneto ryšys, o pareigūnai intensyviau ieško saugų ryšį užtikrinančių priemonių. Pavyzdžiui, naudotis „Starlink“ Irane uždrausta, nepaklusus – gresia iki dvejų metų kalėjime.
Saugus interneto ryšys šalyje dabar – aukso vertės. „Telegram“ kanalai už vieną gigabaitą prašo šešių dolerių. Tai didžiulė kaina, kai vidurinis atlygimas Irane tesiekia iki 300 dolerių.
