Energetikos ministerija įpareigojo bendrovę „Orlen Lietuva“ nedelsiant į rinką paleisti 80 tūkst. tonų degalų iš rezervo. Taip valdžia tikisi sumažinti kainas. Anot premjerės, siekiant suvaldyti kainas, svarstomos ir kitos priemonės.
Karo Artimuosiuose Rytuose padarinius vos ne kasdien savo pinigine pajaučia vairuotojai. Joniškio rajono gyventojai sako, kad dar brangesni degalai vers taupyti.
„Tai va, pabaigsiu baką ir viskas, prisipirkau mėnesiui ir daugiau nebevažiuosiu. – Tai mažiau pilsitės kuro? – Nebepilsiu“, – LRT TELEVIZIJAI sako vyras.
„Aš visur su dviračiu važiuoju, tik atvažiavom į Joniškį, kai labai reikėjo apsipirkti. Susikooperavom, turim kaimynę, kuri vairuoja. – Kad pigiau būtų? – Taip“, – kalba moteris.
„Subrangina, tegul nustoja kariaut ir atsigaus viskas. Matai, kad sukelia, sakė, bus taikdarys, o pasirodo, kad netaikdarys“, – komentuoja gyventojas.
Netoli pasienio gyvenantys lietuviai sako, kad Latvijoje paprastai degalai brangesni. Dėl Irano karo jų kaina kilo, bet ne tiek daug kiek Lietuvoje ir iš esmės susilygino.
„Man tai nėra svarbu, daug keliauju, taigi šįkart tiesiog planuoju išleisti daugiau“, – sako gyventojas.
„Kas vairuoja, tas ir vairuos. Kainų mes nenusprendžiame. Yra žmonės, kurie sprendžia, ir mes nieko negalime padaryti. Esame maži“, – kalba pašnekovas.
Kol Latvijos valdžia stebi situaciją, Lietuva įpareigojo bendrovę „Orlen Lietuva“ nedelsiant į rinką paleisti 80 tūkst. tonų degalų iš rezervo. Pasak energetikos ministro, tai galėtų sumažinti kainas 10–15 centų.
Prezidentas sako, kad verta svarstyti, ar galima nustatyti ir kasdienes degalų kainų lubas taip, kaip yra Belgijoje. Belgija maksimalią degalų kainą kasdien nustato atsižvelgdama į naftos kainą, valiutos kursą, mokesčius. Valstybė taip pat nustato maržą – kiek degalinės gali užsidirbti. Dėl to degalų kainos Belgijoje stabilesnės, per krizes kyla ne taip sparčiai, tačiau įprastomis sąlygomis yra didesnės nei Lietuvoje.
Dabar degalų kaina Belgijoje panaši. Šiandien valstybės nustatytos „lubos“ dyzelinui siekė 2 eurus ir 1 centą, benzinui – 1,75 euro.
„Man viskas gerai, turiu verslą, tačiau mano šeima, draugai skundžiasi“, – kalba vyras.
„Kainos kyla, važiuodamas per radiją girdėjau, kad ryt litras degalų brangs dar 8 centais, taigi jos vis kyla, kyla ir kyla“, – sako vairuotojas.
„Čia pastaruosius kelerius metus yra brangu, imame prie to priprasti, tačiau vis tiek viliamės, kad kainos nebeaugs“, – teigia pašnekovas.
Lietuvos politikai sako – prezidento siūlymas vargu, ar duotų naudos.
„O kas pasakys, kur tos lubos turėtų būti užfiksuotos? Net ir pusantro euro kai kam gali pasirodyti per aukštos lubos, gal kažkas norės pasiūlyti ir euro lubas už litrą“, – kalba demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.
„Lubos jau yra tokia gana grubi priemonė ir tikrai ji būtų labai brangi, iš esmės tai būtų iškastinio kuro dotavimas biudžeto lėšomis“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Finansų ministras įpareigotas parengti planą, kaip kovoti su aukštomis degalų kainomis. Koalicijos partnerių „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ministrą kaltina neveiklumu.
„Finansų ministrui gali tekti net ir su postu atsisveikinti, jeigu šitaip važiuosim toliau. Aš klausiu, ar tarp „valstiečių“, socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ bus tų, kurie pasitiki juo. Aš vakar girdėjau jo komentarus, tai žmogus nesupranta, kas yra Seimas ir kur galia yra“, – kalba „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
Dar vienas iš siūlymų – mažinti akcizą degalams, kurį palaiko dalis politikų ir degalinių savininkai, tačiau finansų ministras šiai idėjai kol kas nepritaria.
