Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, kurio vadovaujama ministerija sutiko atliepti „Nemuno aušros“ siūlymą didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 tūkst. eurų, teigia, kad šešėlinė ekonomika mažėtų tuo atveju, jei atsiskaitymų grynaisiais riba būtų sumažinta iki tūkstančio eurų. O visokie kiti ribos kaitaliojimai, jo nuomone, esminės įtakos neturės.
Apie tai kalbėta LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“.
„Nemuno aušra“ pernai siūlė atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą didinti iki 15 tūkst. eurų, tačiau Finansų ministerija sutiko tik dėl ribos didinimo iki 10 tūkst. eurų, kai opoziciniai konservatoriai siūlo mažinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 3 tūkst. eurų.
Paprastai teigiama, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažina šešėlinę ekonomiką, nes nelegalias pajamas gaunantys asmenys turi įdėti daugiau pastangų siekdami juos legalizuoti. Ribos didinimui nepritaria nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei Valstybės kontrolė.
Šiuo metu tiek pavieniai žmonės, tiek įmonės gali atlikti sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija 5 tūkst. eurų. Ši riba įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio.
Tarkime, jeigu perkamas automobilis, grynaisiais pinigais galima mokėti tik tuo atveju, jei pirkinio kaina neviršija 5 tūkst. eurų. Jeigu viršija, tuomet būtina mokėti pavedimu, negalima sumos išskaidyti ir dalį pinigų sumokėti grynaisiais, o dalį pavedimu.
Išskirtiniais atvejais, kai neįmanoma kitaip, galima įvykdyti sandorį grynaisiais ir didesne suma, bet tuomet reikia pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
„Nemuno aušros“ Seimo narys Karolis Neimantas sakė, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą reikia didinti dėl infliacijos. Esą nuo to laiko, kai buvo nustatyta 5 tūkst. eurų riba, pinigai nuvertėjo, už tą pačią sumą negalima nupirkti tiek pat ir tokių pačių prekių.
„Nuo 2022 m., kai tas įstatymas yra priimtas, Lietuvos infliacija yra 38 proc. imtinai. Pinigų nuvertėjimas. Sakykime, yra technologinis aspektas, dar vienas dalykas. Bankų veikla gali būti sutrikdyta. Čia mes galime žiūrėti ir kariniu aspektu, galime pasižiūrėti Izraelio–Gazos Ruožo–Palestinos situaciją, kokia yra infliacija maisto prekių, apgyvendinimo, keliavimo“, – priežastis, kodėl reikia atsiskaityti didesnėmis sumomis grynaisiais, vardijo K. Neimantas.
Jam buvo pateiktas kontrargumentas, kad infliacija lygiai taip pat paveikia tiek grynuosius pinigus, tiek banko sąskaitoje esančias santaupas. Į tai K. Neimantas atsakė sutikdamas, bet pateikė karo atvejį kaip grėsmę: esą reikia pasiruošti netikėtiems atvejams ir turėti grynųjų. Bet turėti grynųjų ir šiuo metu nedraudžiama – galima turėti kad ir šimtus tūkstančių eurų.
Tuomet parlamentaras nurodė, kad į Lietuvą atvažiuoja užsieniečiai, kuriems galima nedeklaravus įsivežti iki 10 tūkst. eurų grynųjų. Esą, jeigu jie perka automobilį Lietuvoje, jie nori mokėti grynaisiais, nes pavedimu atsiskaityti iš užsienio sudėtinga.
Finansų ministras K. Vaitiekūnas teigia, kad pateikiami argumentai apima labai siaurus ir nišinius atvejus, bet nepaaiškino, kodėl tuomet Finansų ministerija sutiko didinti atsiskaitymo grynaisiais ribą.
„Aš supratau tą argumentą, kad tai tokie nišiniai, pavieniai atvejai. Ir prieš tai buvo šnekėta [pirmoje laidos dalyje] apie dieduką, kur irgi gali tik grynais atsiskaityti, ir Karolio argumentas. Tikrai bus tų tokių atvejų, kai arba dėl įsitikinimų, arba dėl negebėjimo naudotis elektroninėmis priemonėmis taip gali nutikti. Girdžiu tą argumentą, bet matau jį kaip labai siaurą ir toje visumoje man jis nėra pagrindinis“, – aiškino ministras.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys diskusijoje priminė, kad įstatyme yra išimtis, jog, jeigu dėl kokių nors aplinkybių neįmanoma atlikti pavedimo, sumokama grynais ir pranešama Valstybinei mokesčių inspekcijai.
„Jeigu negali atsiskaityti pavedimu, neturi sąskaitos ir panašiai, kaip automobilio atveju, tai sumoki grynaisiais, praneši Mokesčių inspekcijai ir taškas“, – sako D. Kreivys.
Politikas taip pat sako, kad karo atveju žmonės savo sukauptus grynuosius pinigus galės naudoti kaip norės, nes karo metu negalioja taikos meto taisyklės – kitaip tariant, karo atveju reikės išgyventi, o ne rūpintis, kaip pagauti nelegalių pajamų turintį asmenį. „Karo atvejis turės savo taisyklių“, – sako D. Kreivys.
„Jeigu turi gerą kilmės šaltinį, gali nueiti į banką, pasiimti 100 tūkst. eurų ir pasidėti į stalčių. Po to persigalvojęs gali 100 tūkst. eurų atnešti vėl į banką ir įdėti. Tai čia nėra jokių problemų. O atsiskaitymo ribojimai neturi nieko su tuo bendra. Dėl to reikia atskirti šituos du dalykus“, – pastebėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvai reikėtų koncentruotis į aktyvesnę kovą su šešėliu, o esą atsiskaitymo grynaisiais ribos mažinimas yra tas kelias.
„Nemuno aušros“ atstovas K. Neimantas nesutiko su vertinimu, kad partija tokį siūlymą teikia dėl žurnalistų atskleisto įpročio finansuoti partiją grynuosius įnešant į paskirų partijos narių sąskaitas ir paskui sumokant kaip nario mokestį, jei tai neviršija nurodytos ribos nuo uždirbamų pajamų. Paprastai partijų nariai turėtų aukoti partijai savo uždirbtus pinigus, o pinigų kilmė turi būti aiški.
Kol kas tai buvo tik žurnalistų tyrimo objektas, bet tyrimą atnaujino ir Generalinė prokuratūra. Jei tai būtų įrodyta, tuomet tai reikštų, kad partija galimai finansuota apeinant Rinkimų kodekso taisykles.
„Jie nieko neįrodė, nes, jei būtų įrodyta, būtų kažkas įvykę“, – sakė K. Neimantas.
D. Kreivys mano, kad neaišku, ar atsiskaitymo grynaisiais pinigais mažinimas prisidėtų prie politinės sistemos skaidrumo, bet tikrai prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.
Pasak politiko, šešėlinės ekonomikos egzistavimas atima dalies gyventojų teisę gauti padorias paslaugas valstybėje, nes trūkstant sumokamų mokesčių jos nepakankamai finansuojamos iš biudžeto.
„Šitas klausimas nėra pagrindinis, kalbant apie šešėlį. Kaip pasikeistų šešėlis, jeigu ta riba pasikeistų iki 3 tūkst. eurų ar iki 10 tūkst. eurų, tai poveikis nebūtų labai didelis nei į vieną, nei į kitą pusę. Poveikį pajustume, jei mes tą ribą padarytume tūkstantį eurų. Tada tikrai pajustume poveikį šešėlio mažinimui“, – sakė finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Ministras teigė suprantantis visus argumentus, kodėl reikia didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, bet jie jo neįtikina. Iš esmės finansų ministras nepritarė K. Neimanto siūlymui, bet, kadangi tai koalicijos partneris, tad greičiausiai pasirinktas kelias aktyviai neoponuoti.
D. Kreivys sako, kad Lietuvoje vidutinė išgryninama suma iš bankomato siekia 351 eurą per mėnesį, todėl jam nesuvokiama, iš kur atsiskaitymuose atsiranda 10 ir 15 tūkst. eurų grynaisiais. „Kodėl žmonėms reikia turėti po 15 ar 10 tūkst. eurų ir kažkur nešioti mokėti? Skamba labai keistai. Čia ir asmens saugumo klausimas“, – sako politikas.
Savo ruožtu K. Neimantas pastebėjo, kad telefoniniai sukčiai iš pagyvenusių žmonių išvilioja tūkstančius eurų, kurie laikomi grynaisiais, todėl akivaizdu, jog žmonės mėgsta laikyti grynuosius namie, Lietuvoje tai nėra jokia naujiena.
„Nemuno aušros“ parlamentaras taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjunga ketina nustatyti atsiskaitymo grynaisiais ribą iki 10 tūkst. eurų ir esą Lietuvai to reiktų laikytis.
Tačiau L. Savickas teigia, kad tokia riba pasirinkta, nes dėl jos buvo įmanoma sutarti, bet pietinės šalys yra nustačiusios itin žemas lubas: Graikija – 500 eurų, Ispanija, Prancūzija, Italija – po 1 tūkst. eurų.
Tačiau, pasak finansų ministro K. Vaitiekūno, Austrijoje, kur surenkamų mokesčių atotrūkis mažas, labai liberaliai žvelgiama į grynuosius. Seimo narys K. Neimantas pridūrė, kad L. Savicko paminėtos šalys, kurios stipriai riboja grynųjų naudojimą, šio ribojimo netaiko automobilių rinkoje.
Vis tik demokratas L. Savickas sako, kad reiktų eiti priešingu keliu, nei siūlo „Nemuno aušra“, bet kartu turėtų būti plečiamas finansinių paslaugų prieinamumas. Kitaip tariant, kai kurios bankų paslaugos turėtų tapti pigesnės ar nemokamos, nes vartotojai sąmoningai skatinami naudotis bankinėmis paslaugomis, o grynųjų naudojimas mažinant šešėlį yra ribojamas.
Finansų ministras K. Vaitiekūnas reziumavo, kad dauguma institucijų nepritaria atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos didinimui.
Parengė Eglė Samoškaitė
