Valdžios atstovai toliau svarsto, kaip paskatinti žmones turėti vaikų. Anot prezidento, demografinė situacija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl priemonės jai gerinti turi būti politikų prioritetas. Tarp pasiūlymų – nulinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas du ir daugiau vaikų auginantiems tėvams, tačiau su išlygomis. Diskusijų kelia ir idėja mokestinę lengvatą taikyti darbdaviams, jei įdarbina vaikų turinčius darbuotojus. Verslas šią priemonę kritikuoja ir dėl biurokratijos, ir dėl diskriminacijos.
Ignė ir Elmaras kartu jau ne vienus metus, tačiau apie vaikus negalvoja.
„Žmonės pradėjo mylėti save ir toks gal didesnis savanaudiškumas, todėl taip ir vyksta“, – sako jis.
„Mylim save ir nuo jaunystės projektais užsiėmėm, ir apie vaikus negalvojom, nes gyvenom patys sau. – Ir negalvojat? Ne“, – teigia Ignė.
Tokių kaip ši pora Lietuvoje daugėja. Kol vieni tiesiog nenori turėti vaikų, kiti negali susilaukti. O kai kurios poros renkasi turėti tik vieną, nes išlaikyti brangu, vienas iš tėvų ilgam iškrenta iš darbo rinkos. Vien per pastarąjį penkmetį šalyje gimusių kūdikių skaičius sumažėjo šešiais tūkstančiais. O lyginant praėjusius metus su 2010-aisiais, sumažėjo beveik perpus.

Diana augina tris vaikus. Pripažįsta, nėra lengva.
„O jeigu dar nori viską spėti, reikia ir auklę turėti, kad su jais pabūtų. Kad spėtum ką nuveikti, nuvažiuoti į būrelius su kitu. Tai aišku, labai daug reikia – ir rūbų, ir visko“, – kalba ji.
Anot prezidento Gitano Nausėdos, gimstamumo mažėjimas – grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl reikia daugiau finansinių ir kitų paskatų šeimoms. Turintiems du ir daugiau vaikų siūlo nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, bet tik iki vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei mama ar tėtis uždirba vidutinį darbo užmokestį (VDU) – apie 1 400 eurų į rankas – GPM galėtų nemokėti. Ir taip penkerius metus.

„Už kiekvieną vaiką tėvas įgautų arba mama teisę į GPM susigrąžinimą, tai yra 5 kartus galėtų susigrąžinti GPM iki vieno VDU, tai per metus už vieną vaiką vienas suaugęs galėtų susigrąžinti apie 4 000–5 000 eurų, tai per 5 metus būtų virš 20 tūkst. eurų. Gana žymi paskata“, – komentuoja prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Tačiau jeigu atlyginimas mažesnis, tai ir susigrąžinama suma bus mažesnė. Tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai tokias priemones sveikina. Daugiau klausimų kyla dėl kitos idėjos – pelno mokesčio lengvatos darbdaviams, įdarbinantiems du ar daugiau vaikų turinčius tėvus. Paprastai tariant, įmonėms įdarbinti tėvus kainuotų šiek tiek pigiau nei tuos, kurie vaikų neturi.

„Iš tikrųjų yra problemų įsidarbinant. Nuolat girdime, kad yra problemų pasinaudojant tiek mamadieniais, tiek tėvadieniais, nes ne visi darbdaviai išleidžia. Ir, kiek žinom, dažniausiai bėdos su mažomis įmonėmis, kur kolektyvai maži“, – teigia profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Dalia Jakutavičė.
Darbdaviai iš pradžių idėją kritikavo, sakė, tai neįgyvendinama, mat klausti darbuotojo, ar turi vaikų ir kiek, neleidžia Darbo kodeksas. Be to, įžvelgė diskriminaciją, bet dabar atsitraukia, nors trūkumų vis dar mato.
„Tai yra sušvelnėjęs požiūris, nes mes matome naujausią statistiką dėl gimstamumo. Bet klausimas, ar nebus perkrauta ta našta, tas sutaupymas, tų mokesčių dėjimas būtent ant kitų pečių. Ir jei čia įsivels dar viena biurokratinė našta – apskaitos, priežiūros ir visa kita – tai dažnai gali būti ta paskata tiesiog nepasinaudojama“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Nors, kaip teigia prezidentūra, ši priemonė šalies biudžeto stipriai nepaveiktų, dėl nulinio GPM tarifo tėvams nebūtų surinkta milijonų eurų. Dar neaišku ir kaip į siūlymus reaguos Seimas.







