Ar norėtumėte, kad jūsų darbdavys kartą per mėnesį leistų valandai atsitraukti nuo darbų tam, kad šį laiką galėtumėte skirti susitikimams su artimaisiais ir draugais, o be kita ko apmokėtų ir susitikimo išlaidas? Būtent tokią papildomą naudą siūlo viena Švedijos įmonė, o tokiomis ir panašiomis iniciatyvomis darbdaviai visoje šalyje stengiasi spręsti tenykščias socialines problemas: vienišumą, gerinti gyventojų emocinę sveikatą, padėti išvengti perdegimo. LRT.lt pasidomėjo, ar tokia praktika įmanoma ir Lietuvoje.
Didžiausios Švedijos vaistinių tinklas „Apotek Hjärtat“ šiemet vykdo bandomąjį projektą – 4 000 savo darbuotojų visoje šalyje vaistinė suteikia papildomas apmokamas atostogos, kad žmonės galėtų praleisti daugiau laiko su draugais ar šeima, pranešė BBC.
Tokia galimybė bus suteikiama kaip bet kuri kita papildoma nauda darbuotojams ir truks metus laiko.
Visiems bandomojo projekto dalyviams „Apotek Hjärtat“ suteikia teisę 15 minučių per savaitę (arba valandą per mėnesį) skirti įvairioms socialinėms veikloms, pavyzdžiui, telefoniniam pokalbiui ar susitikimui su draugais. Šis laikas yra apmokamas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Švedijos vaistinių tinklas „Apotek Hjärtat“ vykdo pilotinį projektą: darbuotojams suteikia apmokamo laiko susitikimui su draugais.
- Dėl griežtos šalies darbo teisės ir socialinių problemų, darbdaviai Švedijoje atsakingai žiūri į darbuotojų gerovę.
- Požiūris į darbuotojų asmeninį laiką Lietuvoje gerėja, įmonės dažnai skiria papildomų apmokamo poilsio dienų.
- Panašios iniciatyvos kaip „draugystės valanda“ galėtų būti įgyvendinamos tam tikruose sektoriuose.
Kiekvienam dalyviui skiriama 1 000 kronų (apie 93 eurus) metams, šios lėšos skirtos socializacijos veikloms apmokėti.
Kaip praneša BBC, tokia paskata darbuotojams siūloma ne be priežasties – Švedijos vyriausybė ragina įmones prisidėti prie vienatvės problemos sprendimo, kuri šalyje ypač aštrėja.
Panašių iniciatyvų yra ir daugiau
Pasak LRT bendradarbės Švedijoje Vaidos Strazdos, dėl šalyje galiojančios griežtos darbo teisės bei prastėjančios emocinį perdegimą bei išsekimą patyrusių žmonių statistikos, į darbuotojų emocinę sveikatą ir gerovę darbdaviai čia žiūri itin atsakingai.
„Švedijoje nedarbingumas dėl perdegimo suteikiamas mažiausiai pusei metų, nors sakoma, kad atsistatyti reikia tiek pat laiko, kiek užtruko perdegti, tai, pavyzdžiui, jei dvejus metus dirbai labai intensyviai, tai visiškai atsistatyti ir prireiks dvejų metų. Pagal Švedijos darbo teisės įstatymus, darbdavys privalo laikyti darbuotojui vietą nepaisant to, kad jis dvejus metus yra nedarbingas. Skaičiuodami, kiek darbdaviams tai kainuoja, jie galvoja, kaip į tokią situaciją nepatekti“, – apie tenykščius įstatymus pasakojo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad nors toks būdas, kai darbuotojams suteikiama galimybė praleisti daugiau laiko su jiems artimais žmonėmis dėl to nenukenčiant finansiškai, yra naujas ir gana įdomi priemonė spręsti Švedijos socialines problemas, panašių iniciatyvų ėmėsi ne vienas šalies darbdavys.
V. Strazdos teigimu, prieš maždaug penkerius metus viena pirmųjų dėmesį į darbuotojų psichologinę sveikatą atkreipė Švedijos bei Jungtinės Karalystės farmacijos gigantė „AstraZeneca“, nusprendusi įvertinti, kaip pasikeistų įmonės darbuotojų laimės indeksas bei darbo našumas, jei šie dirbtų trumpiau – įprasta 40 val. darbo savaitė buvo sutrumpinta iki 35 val., o darbuotojų atlyginimas liko toks pat. Rezultatai parodė, kad įmonės ekonominė padėtis dėl sumažintų darbo valandų nenukentėjo, o darbuotojai tapo labiau motyvuoti.
Vėliau panašų darbo modelį pritaikė ir daugiau didesnių Švedijos įmonių.
„Daug darbdavių sako, kad nepastebėjo nuostolio darbo našumui, kai žmogus dirba mažiau, tačiau darbą padaro vis tiek tą patį“, – apie rezultatus pasakojo V. Strazda.
Pasak jos, dabar vis garsiau svarstoma ir apie tai, ar 40 val. darbo savaitė nėra atgyvenusi, mat toks darbo modelis Švedijoje įteisintas praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
„Naujausios technologijos, dirbtinis intelektas labai palengvina daug darbų, tad kyla klausimų, ar vis dar reikia laikytis 40 val. darbo savaitės, kas nesikeitė nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio – per 50 metų“, – kalbėjo LRT bendradarbė Švedijoje.
Darbuotojai savo laisvą laiką vertina labiau
Visgi, pasak V. Strazdos, darbuotojai Švedijoje patys daug labiau vertina laisvą laiką nei darbuotojai Lietuvoje, čia laisvas laikas po darbo yra šventas – darbdaviai nedrįsta trukdyti dėl darbo, skambinti, rašyti.
„Lietuvoje vis dar matau, kad trūksta pagarbos ir suvokimo apie laisvo laiko svarbą. Pačių darbuotojų net juokeliai tokie, kad jei dirbtume mažiau, atsirastų daugiau laiko ir papildomam darbui. Tai yra absurdas“, – kalbėjo pašnekovė.
Visgi situacija, jos teigimu, keičiasi į gera – poilsio naudą mato vis daugiau žmonių, ypač jaunų, žmonės vis labiau atkreipia dėmesį ir emocinės sveikatos svarbą.
„Pamenu, prieš 15 metų viename seminare Lietuvos verslininkams kalbėjau apie perdegimo sindromą ir manęs niekas nesuprato, šaipėsi iš švedų, kad jie visi išlepę, o Lietuvoje darbuotojai atsparūs, kai kas bandė spėlioti, apie ką aš čia kalbu, gal apie širdies permušimus, kas yra perdegimas. Dabar Lietuvoje jau visi žino, kas yra perdegimas“, – patirtimi dalijosi V. Strazda.
Laisvų dienų suteikia daugiau
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPKS) laikinosios pirmininkės Dalios Jakutavičės teigimu, požiūris į darbuotojų asmeninį laiką šalyje gerėja.
Pašnekovė teigė, kad vis didesnė dalis įmonių skiria daugiau apmokamo poilsio dienų, nei numatyta įstatymuose, kai kurios iš jų turi nurodytą paskirtį, pavyzdžiui, sveikatinimo dienos, tačiau dažniausiai darbuotojui suteikiama laisvė savo laiką išnaudoti kaip tinkamiau.
„Tam tikrose kolektyvinėse sutartyse nustatyta, kad darbuotojas per metus turi dvi arba keturias dienas laisvo laiko ir jis tą laiką gali skirti savo nuožiūra sveikatinimui, asmeniniams reikalams tvarkyti, giminėms lankyti, pailsėti ir panašiai“, – LRT.lt kalbėjo D. Jakutavičė.
Ji pridūrė, kad laisvadieniai yra itin vertinami ir tarp darbuotojų – papildomas poilsio laikas dažnai tampa vienu populiariausių pageidavimų, kai darbuotojų klausiama, kokių papildomų naudų šie norėtų.
„Kolektyvai susitaria įvairiai, vieni skaičiuoja papildomą poilsio laiką valandomis, kiti dienomis. Yra kolektyvų, kurie sako, kad nereikia visos dienos asmeniniams reikalams tvarkyti, užtenka kelių valandų. Dalis įmonių tai skaičiuoja ir nusprendžia, kad per metus skirs, pavyzdžiui, 16 valandų apmokamo laiko, per kurį darbuotojas gali tvarkytis asmeninius reikalus. Kiti sutaria, kad bus skiriama visa darbo diena“, – pavyzdžius pateikė D. Jakutavičė.
Naudinga ir darbdaviui
Lietuvos personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos narės Solveigos Grudienės teigimu, Lietuvoje papildomos naudos vis dar dažnai vertinamos per gana praktinę prizmę – darbuotojams suteikiamas sveikatos draudimas, finansinės išmokos, papildomos atostogų dienos.
„Tačiau pastaraisiais metais matau aiškų pokytį: žmonės vis labiau vertina laiką ir lankstumą. Ypač jaunesnė karta, bet ne tik ji. Po pandemijos atsirado daugiau sąmoningumo apie emocinę sveikatą, perdegimą, ribas“, – portalui LRT.lt komentavo S. Grudienė.
Pasak jos, tokia praktika, kai darbdavys skirtų savo resursų socialiniams darbuotojų poreikiams tenkinti, Lietuvoje galėtų būti naudinga ne tik kaip socialinė iniciatyva, bet ir kaip ilgalaikė investicija į darbuotojų atsparumą, dėmesio kokybę ir emocinę sveikatą, tad iš to išloštų ir pats darbdavys.
S. Grudienė atkreipė dėmesį į situaciją šalyje – Lietuva yra viena sparčiausiai senėjančių visuomenių Europoje, vienišumas tampa vis opesne problema: turime daug vienų gyvenančių žmonių, emigracijos paliktų šeimų, vyresnio amžiaus gyventojų, kurių socialinis ratas siaurėja.
„Kol žmogus dirba, kolektyvas dažnai tampa jo pagrindine bendruomene. Jei ir darbe trūksta gyvo ryšio – ypač nuotolinio darbo kontekste – vienišumo rizika didėja. <...> Mokslas rodo, kad ilgalaikis vienišumas veikia ne tik emocinę būseną, bet ir kognityvines funkcijas – dėmesį, sprendimų priėmimą, atsparumą stresui. Tai jau ne vien „gerovės“ klausimas, o ir veiklos efektyvumo. Ar įmonės turėtų investuoti? Jei žiūrime trumpalaikiai – gal ir neatrodo būtina. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje socialiai izoliuotas, perdegantis darbuotojas organizacijai kainuoja daugiau nei papildoma valanda per mėnesį“, – argumentavo pašnekovė.
Ekspertė svarstė, kad tokia iniciatyva, kaip, pavyzdžiui, „draugystės valanda“ daliai darbuotojų būtų itin patraukli.
„Ar tai įmanoma Lietuvoje? Taip, bet tikriausiai ne visur vienodai. Gamybos ar pamaininis darbas turi mažiau lankstumo, tačiau biuro, paslaugų, IT sektoriuose tokia praktika tikrai būtų įgyvendinama“, – kalbėjo S. Grudienė.
Visgi ji pabrėžė, kad visuomenės socialinių problemų sprendimas negali tapti vien darbdavių atsakomybe, kad darbdavys turi „išspręsti“ visuomenės vienišumą. Tai būtų per didelė atsakomybė.
