Paryžiuje duris atveria vienam garsiausių šalies menininkų Pierre-Auguste`ui Renoir`ui skirta paroda. Ji sudaryta iš dviejų dalių – „Renoir`as ir meilė“ bei „Renoir`as – piešėjas“, ji kviečia kūrėją pamatyti kitokiomis akimis. Ne kaip gražių paveikslų autorių, o kaip dėmesingą aplinkos stebėtoją.
„Gražūs maži paveikslėliai“ – taip Pierre-Auguste`o Renoir`o darbus apibūdina jo kritikai. Gražių ir malonių kūrinių autorius – tokį jį įsivaizduoja ir gerbėjai.
Bet Paryžiaus Orsė muziejus (Musée d'Orsay) tai nori pakeisti. Tą daro, pristatydamas dviejų dalių Prancūzijos dailininko parodą.
„Mums tai išties išskirtinis momentas. Nuo Orsė muziejaus įkūrimo dar nesurengta tokia monografinė paroda. Mums pasisekė – galime pradžiuginti išskirtiniais eksponatais, kuriuos skolinomės iš viso pasaulio, iš didžiausių Amerikos ir Europos privačių ir viešų kolekcijų“, – pasakoja Orsė muziejaus konservavimo ir rinkinių direktorius Paulas Perrin`as.
Tarp pasiskolintų kūrinių – Paryžiuje kelis dešimtmečius nematytas klasikinis „Irkluotojų pusryčiai“. Bei retai viešai eksponuojami paveikslai iš privačių kolekcijų, tarp jų – „Pasitikėjimas", kadaise priklausęs žinomai aktorei Gretai Garbo.
Tuo metu kartu su pagrindine paroda „Renoir`as ir meilė: džiaugsmingas modernumas“ atidaroma specializuota paroda, atvykusi iš Niujorko Morgano bibliotekos ir muziejaus.
„Paroda „Renoir`as – piešėjas“ atskleidžia nežinomą jo kūrybos pusę. Renoir`as nėra tik tapytojas; jis nėra tik spalvų, gamtos ir šviesos dailininkas, jis taip pat puikus piešėjas ir, tiesą sakant, piešė visą savo karjerą, beveik 60 metų. Eksponuodami piešinius, akvarelės, pastelinius ir raudonos kreidos darbus, būtent tą ir norime parodyti. Tai atskleidžia visą jo talentą, esantį už tapybos ribų“, – aiškina P. Perrin`as.
Abiejose parodose demonstruojama ankstyvoji menininko kūryba. Pasak muziejaus kuratorių, dažnai šis laikotarpis siejamas vos su keliais žinomais paveikslais.
Dviejų dalių paroda norima tokį mąstymą praplėsti ir pabrėžti, kad ankstyvoji Renoir`o kūryba verta atidaus žvilgsnio. Būtent čia tampa aišku, kad menininko modernumas glūdi ne tiek stilistinėse etiketėse, kiek jo vaizduojamame socialiniame pasaulyje.
Todėl kūriniuose atsispindi įvairios pramogos ir laisvalaikis – plaukiojimas valtimi, šokiai, teatras, Paryžiaus gatvės. Pasak menotyrininkų, tai tik įrodo, kad šio laikotarpio Renoir`as – vienas didžiausių modernizmo dailininkų.
„Esame vienoje iš svarbiausių parodos salių. Šie kūriniai, dideliu masteliu nutapytos trys šokančios poros – viena iš Renoir`o karjeros viršūnių. Tai pirmas kartas meno istorijoje, kai ši tema vaizduojama tokiu būdu, jai suteikiamas toks svarbus vaidmuo. Tai nežinomos poros, šokančios vakarėlyje ar kavinėje upės pakrantėje. Įprastai tokius vaizdus matome didinguose valstybiniuose portretuose ar istoriniuose paveiksluose. O Renoir`as pasirinko paprastus žmones. Ir šie kūriniai persmelkti meilės, švelnumo, troškimo. Taip Renoir`as išreiškia meilės idealą“, – sako Orsė muziejaus konservavimo ir rinkinių direktorius.
Ne gražių ir švelnių paveikslų kūrėjas, o dėmesingas stebėtojas – tokį P. A. Renoir`ą Orsė muziejus pristato šiandien atidaromoje dviejų dalių parodoje. Ji lankytojų lauks iki liepos vidurio.
Vėliau P. A. Renoir`o darbai keliaus į Londono Nacionalinę galeriją, o kitais metais parodos pasieks ir Bostono dailės muziejaus lankytojus.
