Gitanas Nausėda teigia esąs nusivylęs chaotišku naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio viešu svarstymu bei pridūrė, kad didelė dalis buvusio mitingo prieš NT mokestį dalyvių jo visai nemokės.
„Esu nusivylęs tam tikru proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti. Ko gero, taip susidarė dėl to, kad tam tikros iniciatyvos pateiktos nesuderintos, nekomunikuotos“, – antradienį po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku sakė G. Nausėda.
Esu nusivylęs tam tikru proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti
Anot šalies vadovo, diskusijos dėl NT mokesčio sukėlė tam tikrą „jei ne paniką, tai didelį nervingumą visuomenėje“, nors iš tikrųjų tokiai reakcijai pagrindo nėra.
Taip pat skaitykite
„Štai visai neseniai įvykęs mitingas (prieš NT mokestį – LRT) Katedros aikštėje. 95 proc. tų žmonių arba apskritai nemokės nekilnojamojo turto mokesčio, arba mokės labai nedaug, pagal tuos pakeitimus, kurie yra numatyti šiuo metu ir kurie atiduoda dispozicijos laisvę spręsti savivaldybėms, koks turėtų būti neapmokestinamo turto dydis, koks turėtų būti tarifas, ypač pirmajam gyvenamajam būstui, kuriam numatytos didelės išlygos“, – akcentavo G. Nausėda.
Štai visai neseniai įvykęs mitingas Katedros aikštėje. 95 proc. tų žmonių arba apskritai nemokės nekilnojamojo turto mokesčio, arba mokės labai nedaug.
Jis taip pat pridūrė, kad nuo kitų metų pasikeitus mokestinėms NT vertėms ir nieko nedarant, gyventojai už būstą mokėtų gerokai daugiau, nei teikiami dabartiniai siūlymai.
Antradienį premjeras G. Paluckas teigė, kad Finansų ministerija rengia dar vieną naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį – savivaldybės galės pačios nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertės ribą, vadinamąsias grindis, bei apmokestinamas ribas, nuo kurių būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.
„Pagrindiniai pokyčiai dabar nuo pirminių variantų, kurie jau nuskambėjo, – tai pirmajam gyventojų būstui neliktų jokių verčių apribojimų, tai yra pačios savivaldybės galėtų nuspręsti, kokios yra ribų vertės. Vienintelis apribojimas savivaldybėms būtų tarifų pasirinkimas nuo 0,1 iki 1 proc. Bet jį savivaldybės irgi laisvai galėtų pasirinkti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Paluckas.
Premjero atstovas Justinas Argustas vėliau BNS patikslino, kad savivaldybės galės nustatyti tiek vadinamąsias NT mokesčio grindis, tiek lubas.
„(NT – BNS) mokesčio galutinė redakcija bus paruošta šiandien ir ji bus teikiama Seimui rytoj (trečiadienį – BNS) priimtu Vyriausybės nutarimu“, – pridūrė premjeras.
Finansų ministerija pirmadienį įregistravo pakoreguotą mokesčių paketą, kuriame, be kita ko, siūlo savivaldybėms leisti pačioms nustatyti NT mokesčio grindis žmogui nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų, o šeimai – nuo 40 tūkst. iki 160 tūkst. eurų.
Valdantieji iš demokratų ir „aušriečių“ frakcijų pirmadienį BNS sakė, kad toks modelis kelia klausimų dėl grindų.
Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis sakė, kad siūlymas koalicijos taryboje nebuvo svarstytas, todėl negalima garantuoti, kad jis bus priimtas Seime.
Tuo metu „Nemuno aušros“ Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius BNS taip pat teigė, jog buvo tikėtasi aukštesnių grindų – nuo 50 iki 150 tūkst. eurų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis BNS pirmadienį komentavo, jog savivalda nepritaria tokiam NT mokesčio modeliui, nes pasigenda laisvės leisti joms pasirinkti tarifus.
Iki šiol ministerija siūlė NT mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės, o šeimai – nuo 80 tūkst. eurų. Praėjusią savaitę po koalicinės tarybos posėdžio G. Paluckas pranešė, kad šias grindis bus siūloma didinti iki atitinkamai 50 tūkst. ir 100 tūkst. eurų.
Prezidentas mato trintį valdančiojoje koalicijoje, bet tiki, kad dėl mokesčių ji susitars
Prezidentas G. Nausėda sako matantis trintį tarp koalicijos partnerių, bet tiki, kad rasti bendrą sutarimą dėl mokesčių pakeitimų įmanoma.
„Yra tam tikros trinties, galbūt asmenybinės, galbūt ideologinės ar dar kitokios, ji pasireiškia per pažymas, per apsišaudymus visokiausius, bet mokesčių klausimais iš tikrųjų tą bendrą vardiklį surasti būtų galima“, – antradienį žurnalistams prezidentūroje sakė šalies vadovas.
„Aš manau, kad visi trys koalicijos partneriai sutaria, kad, pavyzdžiui, neapmokestinamasis pajamų dydis turi būti didesnis negu 20 tūkst. eurų, ypatingai kalbant apie Vilnių arba tokius regionus, kuriuose nekilnojamas turtas yra brangesnis. Kad pirmasis būstas turi būti apmokestinamas mažesniu nekilnojamo mokesčio tarifu“, – pridūrė prezidentas.
Anot jo, tam tikus dalykus diktuoja ekonominė ir socialinė logika, o spręsdamos dėl jų visos trys partijos galėtų rasti kompromisą, tačiau prezidento teigimu, bėdų keldavo tai, kad kai kurie sprendimai būdavo komunikuojami dar nesutarus valdančiojoje koalicijoje.
„Tada atsistodavo antras ar trečias koalicijos partneris ir sakydavo, kad aš su tuo nesutinku. Tada vėl sueina visi į uždarą erdvę, diskutuoja ir vėl pateikiamas kažkoks pasiūlymas, kuris iki galo buvo nesuderintas. Tai kelia nepasitikėjimą visuomenėje. Visuomenė nebežino, ko apskritai iš viso šito tikėtis. Ir šia prasme dabar jau situacija svarstyti bet kokius mokesčių pakeitimus yra gerokai sudėtingesnė negu buvo prieš mėnesį arba du“, – teigė prezidentas.
Prasidėjus diskusijai dėl mokesčių pakeitimų, koalicijos partnerių pozicijos ir siūlymai ne kartą keitėsi.
Pirmadienį Finansų ministerija pateikė atnaujintą mokesčių pakeitimų paketą. Palyginti su balandžio viduryje pateiktu pirminiu variantu, iš dalies keičiami gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir saldintų gėrimų akcizų bei kai kurie kiti projektai.
